Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1198 m. Žagarė yra atokiausias Šiaurės Lietuvos kampelis su senomis etnokultūrinėmis tradicijomis ir turingomis gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Čia išlikę nuo 16a. akmenimis grįstos gatvės ir 19a. architektūra. Šiuo metu Žagarėje gyvena apie 3 tūkst. miestelėnų ir apie 2 tūkst. apylinkės gyventojų.   Čia valstybės saugomose teritorijose 1992m. įkurtas Žagarės regioninis parkas. Jo plotas 4930 ha. Viena didžiausia regioninio parko vertybių yra Žagarė – urbanistinis paminklas.

Regioninis parkas

Iš kitų 30 - ties šalies regioninių parkų jis vienintelis įsteigtas, siekiant išsaugoti ne tik šio krašto gamtines ir kultūrines vertybes, bet ir Žagarės miestelio urbanistinį paveldą. Kai kurių istorikų teigimu, Žagarė senesnė net už Rygą, šiemet šventusią 800 metų jubiliejų. Žagarės regioninio parko teritorijoje yra unikalių gamtos vertybių, kurias verta pamatyti. Tai ilgiausias Lietuvoje ozas (geomorfologinis darinys), Švėtės upelio šlaituose atsiveriančios dolomitinės atodangos, Žagarės miškas su tauriųjų elnių bandomis ir itin retomis augalų rūšimis. O kur dar senovę menantys Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniai, XVIII - XIX a. dvaro kompleksas su vienu unikaliausių Lietuvoje dendrologiniu parku, gražus žirgynas su angliškomis arklidėmis ir didžiuliu uždaru maniežu.

Žagarės regioninis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I - 2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30 - 913), siekiant išsaugoti Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Parko ribos apima Joniškio raj. savivaldybės teritoriją Šiaulių apskrityje.