REGISTRUOTIS

2019-11-08 08:07 Jėzuitų veiklai prisiminti – respublikinė konferencija (0)

kraziai1253

Jėzuitų veiklos 450-osioms metinėms Kražiuose surengtas ne vienas renginys, paskutinis jų – konferencija ,,Kražiai Lietuvos jėzuitų provincijos žemėlapyje“, kurioje pranešimus skaitė žinomi akademikai, dvasininkas iš Vilniaus.

Renginys prasidėjo edukacine programa ,,Motiejus Kazimieras Sarbievijus – Sarmatų Horacijus“. Renginio svečiai Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro rūsiuose išklausė  baroko muzikinių kūrinių, pasakojimo apie poeto gyvenimą ir veiklą, rašė plunksna baroko stiliumi, mokėsi XVII a. šokių.

Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Ūksas, sveikindamas konferencijos dalyvius, teigė, kad ,,jėzuitai davė didelį postūmį mokslo raidai“.

Dr. Liudas Jovaiša, Vilniaus universiteto docentas, parengė ir pristatė pranešimą ,,Lietuvos jėzuitų provincijos kūrimasis”, kuriame pateikė išsamios jėzuitų bendruomenės kūrimosi Europoje, Lietuvoje ir Kražiuose istorijos faktų, atskleidė jėzuitų istorinį kelią iki Kražių. O kelias prasidėjo 1546 m. Portugalijoje. Lietuvoje jėzuitų – jau trečioji – bendruomenė kūrėsi 1569 m.,  veikloje dalyvavo 4 jėzuitai, 1573 m. – jau 30 jėzuitų. Tai buvo daugiatautė bendruomenė, daugiausia joje – lenkų. 1581 m. Vilniuje įsikūrė vieninteliai Lietuvoje jėzuitų namai. Pirmieji provincijolai Lietuvoje buvo lenkai, jie į bendruomenes buvo siunčiami kaip vizitatoriai. Lietuvos provincijos įkūrimas sumanytas dėl kelių priežasčių – naujokynas veikė Krokuvoje, studijos – Vilniuje. Jėzuitai kūrėsi didelėje teritorijoje, susisiekimas su jų buveinėmis provincijolams kėlė sunkumų. Buvo manoma, kad įkūrus Lietuvos provinciją, plėstųsi lietuvių kalbos vartojimas, sumažėtų tautinė atskirtis. Tačiau būta ir abejonių – stojančių į vienuolyną nebuvo daug, pasigesta jaunimo pašaukimų. Deja, klausimas dėl provincijos įkūrimo truko 20 metų ir tik 1601 m. įkurta viceprovincija – tuomet Lietuvoje veiklą vystė 146 jėzuitai. 1607 m. priimtas sprendimas įkurti provinciją. Manoma, kad tai buvo dvidešimt aštuntoji provincija Europoje. ,,Tai tvari vienuolija, paveldėjusi svarbiausius akademinius centrus”, - teigė dr. L. Jovaiša. Misija Kražiuose po provincijos įkūrimo tapo jėzuitų kolegija. Po 1773 m. Jėzuitų ordino panaikinimo vienuolija iširo visame pasaulyje, ji Lietuvoje atkurta tik 1936 m.

Ne pirmą kartą Kražiuose viešinti dr. Živilė Nedzinskaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė, pranešimu ,,Kražių kolegijos studentų ir dėstytojų literatūrinė veikla XVII a.” atskleidė plačią Kražių kolegijos literatūrinę praeitį. Jėzuitai manė, kad svarbiausia jų pareiga išmokyti rašyti ir skaityti lotynų kalba. Kražiuose jie sukūrė 36 kūrinius vyskupams, seniūnams, didikams, taip pat kūrinių religinių švenčių proga.  Iš keturių seniūnams skirtų kūrinių išliko 3. Akademikė teigė, kad dėl itin aukšto kūrinių meninio lygio galima manyti, jog prie šios kūrybos ryškiai prisidėjo poetikos dėstytojas M. K. Sarbievijus. Paskutinis jėzuitų kūrybos atradimas – Kražių kolegijos retorikos studentų pratybų rankraštis – saugomas Krokuvoje. Tai ypač gražus, tačiau mažai tyrinėtas  prozos ir poezijos rinkinys. Tekstų autoriai yra 8 Kražių jėzuitai. ,,Tai aukščiausio įvertinimo vertas kūrinys”, - patvirtino dr. Ž. Nedzinskaitė.

Apie “Lietuviškas ir latviškas knygas Kražių kolegijos bibliotekoje 1803 m. knygų sąrašo duomenimis” kalbėjo dr. Darius Antanavičius, Lietuvos istorijos instiruto vyresnysis mokslo darbuotojas. Jis teigė, kad kolegijos knygų sąrašas sudarytas tik ją uždarius. Sąraše yra atskiros latvių ir lietuvių knygų grupės. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas M. Daukšos ,,Postilės”, kaip ir K. Sirvydo ,,Punktai sakymų”, leidinys su įrašu apie knygų priklausymą Kražių jėzuitų kolegijai. Jeronimo Jaknavičiaus evangelijų vienas egzempliorius, saugotas jėzuitų, vietą surado Kauno technologijos universiteto bibliotekoje. Taip pat išliko latviškų knygų su spaudais apie jų priklausymą Kražių kolegijai. Būtent ši biblioteka, kaip teigė pranešėjas, turtingumu nusileido tik Vilniaus universitetui. Iš Kražių iškėlus mokyklą į Kauną, teologinio turinio knygos buvo atiduotos kunigų seminarijai, dalis jų pateko į Vilniaus viešąją biblioteką, universitetą. Manoma, kad iš Kražių buvo išvežta 2036 leidiniai. ,,Tai ypatingas skaičius mažai kolegijai”, - baigdamas pranešimą pabrėžė dr. D. Antanavičius.

Brigita Zorkienė, Vilniaus universiteto bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė, sakydama, kad jėzuitai visada keliavo ten, kur reikėjo, atskleidė Pašiaušės kolegijos įkūrimo ir veiklos išsamią istoriją. Jėzuitų kolegijos tuometiniame Pašiaušės miestelyje fundatoriumi laikomas Stanislovas Beinartas. Būdamas bevaikiu, savo turtą paskyrė jėzuitams, tačiau testamente neužsiminė apie mokymą, akcentavo valdų, ūkių padalijimą jėzuitams. 1654 m. Pašiaušėjė ėmė veikti jėzuitų kolegija, jai priklausė 4 dvarai. Atvykę į Pašiaušę jėzuitai įsikūrė mediniuose dvaro rūmuose, 1661 m. – atskirame pastate. Deja, įsiveržus švedams, kolegija buvo nuniokota, o galutinai ją nuniokojo gaisrai. Pranešėja pasakojo, kad Pašiaušės jėzuitai turėjo biblioteką (šiandien Vilniaus universitete saugoma 11 knygų iš Pašiaušės bibliotekos), įsigijo švytuoklinį laikrodį, žirgų. 1654 m. įsteigė koplyčią, tačiau šv. Mišias čia pradėjo aukoti tik 1772 m. Pirmoji – gramatikos – klasė Pašiaušėje veiklą pradėjo 1655, joje mokėsi iki 100 mokinių nuo 7 iki 28 metų amžiaus. Tai penkių klasių gramatikos, sintaksės, poetikos ir retorikos studijų humanitarinės klasės. Po kolegijos uždarymo 15 ten gyvenusių jėzuitų išvyko, o daugiausia bibliotekos leidinių atiteko Tytuvėnų bernardinų vienuolynui. Pastato plytos panaudotos dabartinės Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos pastato statybai.

Dr. Vidmantas Šimkūnas SJ, jėzuitų provincijolas, šmaikščiai savo kalbą pradėjęs, kad jėzuitai į klausimą visada atsako klausimu, konferencijos dalyvius savo mintimis ir skaidrių vaizdais palydėjo į JAV, Čikagą, kitas pasaulio valstybes, kur šiandien aktyviai vyksta jėzuitų judėjimas. Jų veiklos iššūkiu laiko 1992 m. įsteigtą Lietuvos-Latvijos provinciją. Šaindien naujausi jėzuitų namai yra Rygoje, Druskininkuose įkurta rekolekcijų vila. Ryškiausia jėzuitų veikla provincijolas laiko sielovadą. Jis detaliai apibūdino jėzuitų mokyklų – Kauno, Vilniaus jėzuitų gimnazijų, Šiaulių ir Rygos jėzuitų mokyklų – aktyvų dvasinį ir kultūrinį gyvenimą. ,,Mes einame į ugdymą, siekdami skleisti ignaciškąjį dvasingumą”, - teigė provincijolas. Ir, kaip jėzuitas, pranešimą baigė klausimu: kodėl jėzuitai imasi tokių veiklų? Salėje nuvilnijo atsakymas: nori padėti mūsų sieloms!

Inovaciją – mobiliąją programėlę, sudarančią galimybę virtualiai pakeliauti po Kražių jėzuitų vienuolyno ansamblį, pristatė  Algirdas Šaulys, ,,Interactmedia LT“ projektų vadovas. Idėja sukurti programėlę kilo Vygantui Mažonui, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejaus vedėjui. Architektas Aurimas Širvys šiais metais sukūrė Kražių kolegijos vienuolyno pastatų rekonstrukcijos 3D. Tad šiai dienai atvykus į Kražius ir aktyvavus programėlę „Kražiai AR“ bus galima savo išmaniojo įrenginio ekrane pamatyti kaip atrodė jėzuitų vienuolynas Kražiuose.

Renginio pabaigoje baroko epochos  koncertinę programą pristatė Renata Marcinkutė ir violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė.

Renginį finansavo Lietuvos kultūros taryba, partneris – Kelmės rajono savivaldybė.

Emilija Kvietkuvienė



Jūsų komentaras
Jūsų vardas:
Komentaras:
Paskelbti komentarą

Lietuvos bendruomenės internete

Bendruomenių portalas atliko Lietuvos bendruomeninių organizacijų internetinių svetainių apžvalgą. Kviečiame susipažinti su rezultatais ir pranešti, jei aptikote kokių nors netikslumų el. paštu portalas@bendruomenes.lt

Straipnį rasite čia >>

Taip pat pradėta diskusija apie tai, kokių žinių trūksta bendruomenėms naudojančioms minisvetaines bendruomenių portale. Kviečiame užsukti ir pareikšti savo nuomonę.

Diskusiją rasite čia >>

Ar jau pareiškėte savo nuomonę naujame bendruomenių portalo diskusijų forume?