REGISTRUOTIS

2013-06-10 19:22 Sekminės Sodeliuose (0)

SODELIAI

 Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.

Sodelių  kaimo bendruomenė sėkmingai suderino abejas tradicijas.

Sodelių Šv. Dvasios koplyčioje pirmą šeštadienį po Sekminių vyksta Sekminių atlaidai. Ir šiemet, nors ir lijo lietus, gegužės 25d. visi skubėjo į Sodelių koplyčią, kur Šventąsias Mišias laikė klebonas Jonas Morkvėnas.

Klebono paraginti, šiemet greitai į namus neišsiskirstėme, o skubėjome į piemenėlių pasirodymą, kurį parodė Sodelių kaimo vaikai: dūdavo dūdelėmis, dainavo, šoko, žaidė žaidimus, minė mįsles, vaidino, priminė Sekminių papročius, vainiku papuošė arkliuką. Visus labai sužavėjo ir kaimo močiučių Marytės Burbulienės (88 metai) ir Akvilinos Šleivienės (90 metų) atlikta daina, o kai Marytė sekė pasakojimą, kurio kiekvienas žodis iš „P“ raidės , ilgai netilo aplodismentai.

Po pasirodymo žodį tarė ir stalą palaimino klebonas, pasidžiaugė Sodelių kaimo bendruomene. O šokti, nors ir lijo lietus, paskatino Paliūniškio kaimo kapelos (vadovas  Jonas Kepalas) atliekamos dainos.

Ilgai dar nesiskirstė Sodeliečiai į namus, kalbėjo apie nuveiktus ir dar laukiamus darbus, džiaugėsi, kad visi galėjo susirinkti ir kartu pabendrauti. Bendruomenės pirmininkė padėkojo visiems padėjusiems surengti šią gražią šventę.

Greitai prabėgo Sekminių diena užpildyta gera nuotaika! Belieka padėkoti visiems prisidėjusiems!Sekminės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje.

Baltų tikėjime – (Beržų garbinimo) – šventė, švenčiama sekmą (septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama gamta – augalija bei naminiai gyvuliai. Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Ankstyvą Sekminių rytą piemenys išgindavo karves, o jų ragus apkaišydavo beržų šakelėmis. Piemenėlės puošdavosi beržų vainikais, piemenys už kepurių užsikišdavo lauko gėlių. Parginusius bandą sutikdavo namų šeimininkė. Ji apdovanodavo piemenis kiaušiniais, sūriu, pyragu. Jei pasitaikydavo, kad šeimininkė vaišių pagailėdavo, prie jos karvės ragų piemenys pririšdavo sausų medžio šakų ar net ir kelmą. Įvairiose Lietuvos vietose skirtingai – vienur po pietų, kitus vakare ar net per naktį vykdavo „Piemenų pautienės (kiaušinienės)“. Piemenys dainuodavo dainas, kepdavo kiaušinienę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, Sekminės tapo krikščioniška švente. Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Iki tol Šventoji Dvasia buvo tik ant atskirų Dievo pateptųjų žmonių, o nuo Sekminių dienos, Šventoji Dvasia apsigyvena kiekviename tikinčiajame. Sekmadienį bažnyčioje laikomos mišios, altorius puošiamas jaunų berželių šakelėmis.



Jūsų komentaras
Jūsų vardas:
Komentaras:
Paskelbti komentarą

Lietuvos bendruomenės internete

Bendruomenių portalas atliko Lietuvos bendruomeninių organizacijų internetinių svetainių apžvalgą. Kviečiame susipažinti su rezultatais ir pranešti, jei aptikote kokių nors netikslumų el. paštu portalas@bendruomenes.lt

Straipnį rasite čia >>

Taip pat pradėta diskusija apie tai, kokių žinių trūksta bendruomenėms naudojančioms minisvetaines bendruomenių portale. Kviečiame užsukti ir pareikšti savo nuomonę.

Diskusiją rasite čia >>

Ar jau pareiškėte savo nuomonę naujame bendruomenių portalo diskusijų forume?