Ekonomistai žmogiškuosius išteklius aiškina kaip žmogaus žinių, įgūdžių, sveikatos, patirties atsargas, kurios naudojamos gamybos ar paslaugų sferoje, siekiant gauti didesnį uždarbį. Šiuolaikinėmis darbo rinkos sąlygomis žmogiškieji ištekliai yra svarbiausia visuomenės vertybė bei pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys. Aukštesnis išsilavinimas sąlygoja didesnį užimtumą, produktyvumą, mažesnį nedarbą. Kokie žmogiškieji ištekliai Lietuvos kaime?

2006 m. pradžioje kaime gyveno 1 mln. 134 tūkst. gyventojų – 9,5 tūkst. mažiau negu ankstesniais metais. Kaime, kaip ir mieste, daugiau žmonių miršta negu gimsta, o kas ketvirtas kaimo gyventojas yra 60 metų ir vyresnio amžiaus. Darbingo amžiaus žmonių kaime 2005 m. pradžioje buvo 649,8 tūkst. arba 57 proc. Dirbančiųjų kaime mažėja, nes dalis migruoja į miestus ir užsienį, o likusiųjų sukuriamas darbo našumas yra menkas. Praeitais metais nedarbas mieste ir kaime sumažėjo. 2005 m. nedarbo lygis kaime buvo 7,6 proc., 2004 m. – 9,7 proc. Bedarbių kaime, 2004 m. buvo 46,3 tūkst., 2005 m. – 35,5 tūkst. Tačiau nedarbo ir bedarbių sumažėjimą lėmė ne tiek nacionalinės užimtumo priemonės, kiek didžiulė kaimo gyventojų emigracija, dėl kurios ėmė trukti darbo jėgos. Nemaža dalis bedarbių yra nekvalifikuoti. Visa tai kelia grėsmę ekonomikos augimui ir socialinio draudimo įmokų surinkimui.

Nors nedarbo problema sumažėjo, vis tik yra regionų (Ignalinos, Akmenės, Mažeikių, Joniškio, Pasvalio, Rokiškio ir kt. rajonai), kuriuose nedarbo lygis siekia 8–10 proc. Didelio nedarbo teritorijose vykdomi Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektai, kuriems valstybė teikia iki 345 tūkst. litų paramą darbo vietų steigimui. Paramos gavėjas privalo savo lėšomis padengti ne mažiau kaip 35 proc. projekto išlaidų. 2005 m. VUI projektus vykdė 78 įmonės, apie 40 proc. iš jų yra kaimo vietovėse. Kaimo įmonės įgyvendino paslaugų teikimo žemės ūkyje, uogininkystės, mėsos cechų modernizavimo, viešojo maitinimo paslaugų sukūrimo, ekologiško kuro gamybos, medienos gaminių asortimento, plastikinių ir keramikinių gaminių gamybos, kaimo turizmo paslaugų plėtros ir kitus VUI projektus. Vieni populiariausių VUI projektų – medienos apdirbimo sektoriuje. Paremtuose projektuose įsipareigota sukurti nuo 2 iki 15 darbo vietų. VUI projektus vykdančiose įmonėse kuriamos darbo vietos tiek aukštos kvalifikacijos darbuotojams (vadybininkams, apskaitininkams), tiek paprastiems darbininkams (virtuvės darbuotojams, sargams, valytojams, aplinkos prižiūrėtojams).

Ne vien nepakankama kvalifikacija, bet ir motyvacijos stoka, nesaikingas alkoholio vartojimas neleidžia kai kuriems kaimo bedarbiams įsidarbinti ir sėkmingai dirbti. Oficialios statistikos duomenimis, 2004 m. lėtiniu alkoholizmu sirgo 15 370 kaimo gyventojų, 406 mirė nuo alkoholio, iš jų 147 atsitiktinai apsinuodijo alkoholiu. Tačiau šie skaičiai neatspindi tikrovės, kadangi dažniausiai priklausomas nuo alkoholio asmuo gydytis nenori, o priverstinai nuo alkoholizmo Lietuvoje negydoma.

Daugelis žemės ūkyje dirba ne visą darbo dieną

Užimtumas žemės ūkyje mažėja, tačiau šis sektorius vis dar yra pagrindinis kaimo vyrų ir moterų pajamų šaltinis. 2003 m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, ūkininkų ir šeimos ūkiuose dirbo 519,9 tūkst. darbuotojų: 48 proc. vyrų ir 52 proc. moterų. Daugumos ūkininkų ir šeimos ūkiuose užimtų darbuotojų statusas – ūkininkaujantys asmenys ir jų šeimos nariai (511,3 tūkst.). Nuolatinių samdomų darbuotojų buvo tik 4,1 tūkst., o laikinų samdomų darbuotojų – 4,5 tūkst. Dauguma žemės ūkio darbuotojų, dirbančių ūkininkų ar šeimos ūkiuose, dirba ne visą darbo laiką (dirbančių visą darbo laiką buvo 14,7 tūkst., ne visą – 505,2 tūkst.). Ne visą darbo laiką dirbančiųjų struktūroje dominuoja trumpesnis kaip 2 val. darbas (37 proc.) arba nuo 2 iki 4 val. trukmės darbas (36 proc.). Tik 8 proc. užimtųjų dirba 8 val. per dieną.

Kauno ir Vilniaus apskritys išsiskyrė darbuotojų, dirbančių ūkiuose ne visą darbo laiką, gausa: atitinkamai 73,3 tūkst. ir 71,6 tūkst. Šie kaimo gyventojai gauna mažesnes pajamas ir yra priversti ieškoti papildomo užimtumo.

Visuotinis žemės ūkio surašymas parodė, kad ne žemės ūkio veiklą papildomai plėtojo 4 514 ūkių, daugiausiai – Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos, mažiausiai – Alytaus apskrityje. Ūkininkai greta ūkininkavimo daugiausia atliko darbus pagal sutartis (3 251), užsiėmė medienos gamyba (799), produktų perdirbimu (366). Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2005 m. populiari papildoma ūkininkų veikla buvo mažmeninė prekyba, kurią plėtojo beveik pustrečio tūkstančio ūkininkų, miškininkystė ir medienos ruoša (869), transporto veikla (666).

Situaciją gali keisti išsilavinęs jaunimas

Smulkieji ūkininkai, nenorintys ieškoti papildomų pajamų, turi stambinti ir modernizuoti ūkius, kad jie būtų konkurencingi. Tam reikia ne tik lėšų, bet ir profesinio pasirengimo. Visuotinis žemės ūkio surašymas leido nustatyti ūkių valdytojų profesinį žemės ūkio pasirengimą. Iš 272,1 tūkst. surašytų ūkių visišką profesinį pasirengimą turėjo tik 3,9 proc. ūkių valdytojų (palyginti su visu ūkių skaičiumi), bazinį pasirengimą – 18,1 proc., o dauguma ūkių valdytojų (78 proc.) turėjo tik praktinę patirtį.

Žinių gilinimas reikalauja tam tikrų investicijų, tačiau ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai 2005 m. švietimui išleido 4 kartus mažiau lėšų negu miestiečiai. Kaime vidutinės vartojimo išlaidos, skirtos švietimui, vienam namų ūkio nariui per mėnesį siekė vos 2,2 Lt.

Žemdirbiai savo žinias gali gilinti dalyvaudami „Leader“ programos ir žemdirbių mokymo metodikos centro organizuojamose mokymo programose, kaimo įmonės personalo kompetenciją gali stiprinti pasinaudodamos žmogiškųjų išteklių plėtrai skirta Bendrojo programavimo dokumento priemone „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Šios priemonės parama daugiausia naudojasi stambios įmonės, dirbančios mieste (UAB „Švenčionėlių vaisvandeniai“, AB „Pieno žvaigždės“). Kaimo įmonės kur kas mažiau aktyvios, nors vertinant projektus, kaimo vietovėse įgyvendinamiems projektams skiriama papildomai balų.

Ūkininkų amžius – svarbus veiksnys, kuris turi įtakos ūkininkavimo sėkmei. Vykstant technologiniams pokyčiams, jaunesni žmonės geba sparčiau ir entuziastingiau į juos reaguoti.

Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2005 m. sausio 1 d. jaunieji ūkininkai iki 40 metų sudarė 14 proc. ūkininkų. Nors ši dalis nedidelė, tačiau per penkerių (2001–2005) metų laikotarpį jaunųjų ūkininkų padaugėjo 4 proc. Aktyvus kaimo gyventojų dalyvavimas priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ leidžia daryti prielaidą, kad ilgainiui ūkininkų amžiaus struktūra jaunės. 2004–2006 metais ši priemonė buvo antroje vietoje pagal populiarumą: Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktos 753 paraiškos.

Ar taps žemės ūkio darbininkai siuvėjais ir mūrininkais?

2005 m. teritorinių darbo biržų specialistai atsitiktinės atrankos būdu apklausė 5,6 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,3 mln. dirbančiųjų. Remiantis šios apklausos duomenimis, prognozuojama, kad per 2006 m. Lietuvoje bus įsteigta 53 tūkst. darbo vietų – 6 kartus daugiau nei likviduota. Daugiau negu pusė visų darbo pasiūlymų bus įregistruota paslaugų sektoriuje, trečdalis – pramonėje, septintadalis – statyboje, ir tik likusi dalis – žemės ūkyje.

Žemdirbiškų profesijų atstovai tarp gausiausiai steigiamų darbo vietų nepakliūna, nors atskiruose regionuose jų poreikis yra. Smulkieji ūkininkai, sunkiai pragyvenantys iš savo ūkio, galėtų persikvalifikuoti ir įgyti paklausias siuvėjos, mūrininko, dažytojo, suvirintojo profesijas, tačiau net ir šių darbininkiškų profesijų paklausa vyrauja mieste, o ne kaime. Teoriškai kaimo gyventojai galėtų važinėti dirbti iš kaimo į miestą, tačiau tam trukdo dideli atstumai, nelankstus visuomeninio transporto grafikas – finansiškai šito daryti daugeliu atvejų neapsimoka.

Situacija turėtų pasikeisti į gerąją pusę priėmus naują Užimtumo rėmimo įstatymą, numatantį transporto išlaidų kompensavimą - tai paskatins kaimo bedarbius aktyviau dalyvauti darbo rinkoje. Bedarbiams įsidarbinus įmonėse, nutolusiose nuo jų gyvenamosios vietos, bus kompensuojama jų kelionių ar apgyvendinimo išlaidos iki 6 mėnesių, mokant pusę Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos mėnesinę išmoką.

Profesiniam orientavimui, pirmiausia nekvalifikuotam jaunimui, planuojama pasiūlyti Supažindinimo su profesijomis programą, kurios metu bedarbiai galės gauti 0,7 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio mokymo stipendiją. Programa jiems padės apsispręsti, kokią profesiją rinktis. Kaimo jaunimui, turinčiam menkesnes informacijos prieinamumo galimybes, ši programa ypač svarbi.

Siekiant sudaryti palankias socialines mokymosi sąlygas, bedarbiams ketinama didinti mokymosi stipendiją. Jiems per pirmuosius 3 mokymosi mėnesius numatoma mokėti 0,7, o per vėlesnius – 1 MMA dydžio mokymo stipendiją (187,5 Lt). Buvusiems bedarbiams, įsteigusiems mikroįmonę, per 36 mėnesių laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos kuriant naują darbo vietą priimti į darbą pirmuosius darbuotojus iš bedarbių, numatyta galimybė gauti darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidiją.

Užimtumo rėmimo įstatymo projektas pateiktas svarstymui ir laukiama pritarimo. Naujasis įstatymas skatins bedarbių savarankišką užimtumą bei verslumą, kurio kaimo gyventojams ypač stinga.