LEGENDA
...Seniai seniai vingiuoto Vokės upelio pakrantėse gyveno šešios laimės – seserys Vokės. Jos pakerėdavo, paviliodavo ne vieną jaunikaitį, klaidindavo apylinkių miškuose užtrukusį keleivį. Kai žvejai grįždavo namo su laimikiu, seserys Vokės sukeldavusios tokios bangas, jog valtelės apvirsdavusios vandenyje.

O laimių būta šešių, todėl apylinkėse ir atsirodo tiek daug gyvenviečių vienodais Vokės pavadinimais. Tai Baltosios Vokės miesto tipo gyvenvietė, Baltosios Vokės kaimas, du Juodosios Vokės viensėdžiai, Kauno Vokės, Trakų Vokės kaimai, taip pat Vokės geležinkelio stotelė.

...Nusibodo seserims toks gyvenimas ir nutarė jos laimės ieškoti. Išsiskirstė kaip jaunamartės po plačias apylinkes. Jauniausioji sesutė Vokė nubėgo toliausiai. Džiaugėsi laukų platybe, žaliais miškais kiek daug aplink paslaptingumo! Staiga išgirdo skubančio vandens šniokštimą.

- Nejaugi Vokė motinėlė kelią pastojo? – pagalvojo jaunėlė.

Ne, tai buvo sraunusis Merkys. Jis skubėjo, savo vandenis plukdė į gilų jį Nemunėlį. Sustojo jaunėlė jo bangų ošimo pasiklausyti, pavargusių kojų nusimazgoti, tyru vandenį atsigaivinti.

Apsižvalgė ir suprato, kad toliau niekur nebėgs laimės ieškoti. Suprato, kad čia jos naujieji namai. O kad prisiviliotų žmonių, parodė jiems paslėptus žemės turtus – durpes.