Adresas: Mokyklos g. 33
Šakių rajono savivaldybė, Liepalotų k.
Telefonas: 869886463
El. paštas: mogita@delfi.lt
Kontaktinis asmuo: Giedrė Ižganaitienė

 Rodos dar visai neseniai, tik prieš dešimt metų, susirinko žmonės Adomiškių kaime į buvusius kultūros namus iš viso buvusio „Tėvynės“ kolūkio kaimų ir pasitarę, gerbiamam medicinos mokslų daktarui Viktorui Jeronimui Pavalkiui sutikus būti bendruomenės vadu, 44 žmonėms nubalsavus, buvo nutarta steigti bendruomenės centrą „Tėviškė“.

Neteko daug sukti galvos dėl bendruomenės centro pavadinimo, mat, prie kultūros namų tada turėjome dailią svetainę, pavadinimu „Tėviškė“. Ten vykdavo įvairios šventės, bendraudavome su profesionalaus ir saviveiklinio meno kolektyvų žmonėmis, kurie, gražiai pakviesti, noriai atvykdavo. Ne kartą viešėjo Dramos teatro kolektyvas, rašytojai, poetai, solistai. Svečiams atvykus, visada būdavo užkuriamas jaukus svetainės židinys. Šio židinio liepsną, jo skleidžiamą šilumą žūt būt norėjome išsaugoti. Neturėdami savo stogo, stengėmės neužmiršti dainos, svarbiausių švenčių, susiburti, dalintis džiaugsmais ir vargais. Susiburti į kaimo bendruomenę.

Šiandien džiaugiamės turėdami padorius namus, į kuriuos net kunigą ne sarmata pakviesti. Mat bendruomenės centro valdybos pastangomis buvo gautos europinės lėšos buvusios Liepalotų mokyklos remontui. Š.m. liepos 21 d. bendruomenės 10-ies metų jubiliejus sutapo su įkurtuvėmis. Šventę pradėjo bendruomenės centro įkūrimo iniciatorė Regina Virginija Bartkuvienė. Skambant Liepalotų folklorinio moterų ansamblio ir visų susirinkusiųjų dainuojamai Mairionio „Lietuva brangi“, pirmasis bendruomenės centro „Tėviškė“ pirmininkas Viktoras Jeronimas Pavalkis įžiebė simbolinį bendruomenės namų židinį. Gražiai išpuoštą pastatą pašventino Lukšių Šv.Juozapo parapijos klebonas Vytautas Insoda. Prieš uždegant židinį, prisiminėme ir tylos minutę paskyrėme tiems, kurie tikrai būtų buvę su mumis. Bet jie gyvi  mūsų atminty. Šventės vedėja Stasė Kepalavičienė supažindino su bendruomenės 10 metų istorija.

Šviečiant vasaros saulei, kaip žiedlapių lietus pasipylė svečių sveikinimai, linkėjimai ir dovanos. Gausiai susirinkusius šventės dalyvius sveikino Šakių rajono meras Juozas Bertašius, Lukšių seniūnijos seniūnas Vidas Cikana, Šakių rajono bendruomenių asociacijos pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė, Šakių krašto vietos veiklos grupės merginos, Junkilų kaimo bendruomenės „Krutelis“, Kriūkų, Lukšių, Gerdžiūnų bendruomenės centrų atstovai. Bandruomenės centro valdyba negailėjo jubiliejinių medalių ir suvenyrų, padėkos raštų bendruomenės nariams už aktyvumą, už bendruomenės labui dirbamus ir nudirbtus darbus. Dėkojome už puoselėjamą žemę, už pasodintą medį, gėlę, už tai, kad savo kūrybinės dvasios pastangomis spalviname laiką.

Susirinkusius džiugino Liepalotų kaimo kapela, dainuojančių bendruomenės moterų kolektyvas, o šventės „vinis“- linksmos kaimiškos muzikos ansamblis „Jonis“- išjudino, sukvietė visus į vieną didžiulį ratą, ir, susikibę rankomis mažas, senas, jaunas, sukomės ir sukomės nejausdami metų, laikinai pamiršę kasdienius rūpesčius.

Vakarėjant, trumpam nutilus muzikai, keturi šaunūs Liepalotų vyrai atžygiavo su 10 kilogramų sveriančiu, fejerverkais ir „Tėviškės“ simbolika puoštu Gimtadienio tortu. Po ant laužo gamintų kiašinienės ir gardžios sriubos ragavimo, atėjo eilė torto valgymui. Ir giesmei „Ilgiausių metų“. Visiems visiems. Ir dar kartą ačiū Tau, Žmogau, už grožį, kurį savo namuose sukūrei, ačiū už dainą ir už maldą, kurią kasdien kartoji, ir ačiū Tau, kad duona ne tik prie Kūčių stalo daliniesi. Palaiminta duodanti ranka, ji- meilės stalas. Ačiū kiekvienam, kuris ant to stalo- kas kruopelę, kas riekelę- jau padėjote ir dar padėsite. Ilgų sveikatos ir stiprybės metų.

Bendruomenė- tai daugiavaikė šeima, kur matomas ir girdimas kiekvienas, tai ieškojimas bendro tikslo ir būdų jam įgyvendinti. Bendruomenė- tai atviros durys ir širdys, tai paprasčiausiai buvimas kartu, bendravimas.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, dalyvavusiems bendruomenės centro „Tėviškė“ 10- ies metų jubiliejaus šventėje, už nuoširdžius sveikinimus ir linkėjimus, už nuostabias dovanas ir gerą nuotaiką. Dėkojame, kad šventė praėjo gražiai, kultūringai. Nuoširdus ačiū tiems, kurie padėjo susitvarkyti po šventės. Ypatingai dėkojame talkininkams, visą  mėnesį prieš šventę padėjusiems tvarkyti bendruomenės namų aplinką. Kiekvieno Jūsų pagalbą, paramą mes labai vertiname. Tikimės, kad ir toliau aktyviai dalyvausite bendruomenės centro organizuojamuose renginiuose, prisidėsite savo darbu, patarimais, idėjomis, kad galėtume toliau sėkmingai vykdyti bendruomeninę veiklą.




Jūsų komentaras
Jūsų vardas:
Komentaras:
Paskelbti komentarą

Apie bendruomenę

Kur TĖVIŠKĖS žemė širdžiai miela



Du bendrašakniai vienos šeimos žodžai: Tėvynė ir Tėviškė. Du kiekvieno žmogaus tapatybę patvirtinantys žodžiai: jeigu sugretinam tėvynę ir tautybę, mąstom ir maždaug suvokiam, kokį žmogų po šiuo sugretinimu matytume. Jeigu kalbam apie Tėviškę ir individą, gal visai kitas sampratas atrastume. Jos, tikriausiai, būtų daug gilesnės, jautresnės ir apibendrinamos pagal kitą kriterijų– pagal meilę savo vieninteliam žemės kampeliui, tai yra pagal tokią meilę, kurią tik savo Motinai jauti. Ir tik iš šios Meilės begalinės jėgos išmoksti mylėti ir savo Tėvynę.

Tai kur ta žemė ,,Tėviškė’?

Kokia jos dvasia, Meilės išmokiusi ir vietoje pasilikusius, ir į visokius tolius išklydusius?

Bendruomenės centro ,,Tėviškė“ pradžia yra 2003 m. gegužės 31d. Tą dieną steigiamajame susirinkime Adomiškių kaime dalyvavo 44 Liepalotų ir aplinkinių kaimų gyventojai, tame tarpe trys steigėjai: Regina Virginija Bartkuvienė, Viktoras Jeronimas Pavalkis, Rima Laukaitienė. Vienbalsiai nutarta steigti bendruomenės centrą. Išrinktas 12 asmenų komitetas. Pirmininku išrinktas Viktoras- Jeronimas Pavalkis. Registrų centre “Tėviškė” įregistruota 2003 m. birželio 26 d.

2003 m. į BC įstojo 39 nariai.

Pirmieji įsikūrimo metai buvo sunkūs: daug laiko atėmęs įstatų ruošimas, centro įregistravimas ir kiti organizaciniai reikalai. Centras neturėjo patalpų, tačiau nors ir nedrąsiai, bet noriai ėmėsi bendruomenę cementuojančių veiklų. Saujelės entuziastų dėka buvo aplankytos gražiausiai tvarkomos sodybos, surengta pirmoji Joninių šventė.

Atsisakius V.J.Pavalkiui būti centro pirmininku, 2004m. vasario 18d. visuotinio susirinkimo metu pirmininke išrinkta Janina Gurgždienė.

Gegužės mėn. surengta pirma Sekminių šventė. Kitais, 2005 metais, surengus antrą šventę, Sekminės tapo tradicine bendruomenės centro organizuojama švente.

2005 metais prasidėjo projektų rašymo maratonas finnsinei paramai gauti. Iki šių metų parašyta 15 projektų, įgyvendinta 12. Šiuo metu įgyvendinamas projektas “Liepalotų krašto žmonių aktyvinimas ir bendruomeninių renginių organizavimas”, kurio paramos lėšomis 2013 m. liepos 21 d. organizuota bendruomenės šventė, skirta mūsų veiklų dešimtmečiui paminėti.

2005 m., padedant Lukšių seniūnijos seniūnui Vidui Cikanai ir panaudojant projektines lėšas, prasidėjo bendruomenės namų tvarkymo darbai, todėl dabar turime jaukų ir labai naudingą prieglobstį.

2006 metais užmezgėme ryšius su Junkilų kaimo bendruomene.

2008 m. bendruomenės centro pirmininke išrinkta Vilma Sutkaitienė, kuri centrui vadovauja iki šiol. Šiuo metu centrui priklauso 87 nariai. Bendruomenės centro darbą kasmet tikrino revizijos komisija, vadovaujama Giletos Balčiūnienės.

Per visą savo gyvavimo dešimtmetį Bendruomenės centras nuoširdžiai stengėsi burti savo narius bendrai veiklai. Surengtos dvi Advento popietės, Užgavėnių šventė, kiekvienais metais švenčiame Sekminių šventes, Kalėdinės Eglutės šventes patiems mažiausiems, kvietėmės lektorius ir įvairius meno kolektyvus, dalyvavome derliaus šventėje, bendruomenių sąskrydžiuose, organizavome talkas, kompiuterinio raštingumo kursus. Valdybos nariai lankė įvairius seminarus, mokymus, vyko į susitikimus su kitomis bendruomenėmis. 2012 m. rugsėjo mėnesį kartu su Kriūkų bendruomenės centru viešėjome Slovėnijoje.

Tai toks trumpas bendruomenės centro istorijos konspektas, kuris, iliustruotas daugybe nuotraukų, sugulė į Teresės Ulinskienės ir Giedrės Ižganaitienės kruopščiai paruoštą ir nuolat papildomą metraštį. Tačiau kiekvieno tėviškiečio, mylinčio savo kraštą ir dirbančio jo klestėjimo vardan, istorija atvertų oi kiek daug dvasinių šios vietovės turtų. Kiek yra iškilių žmonių, pripažintų čia ar savo darbais garsių visoj Lietuvoj. Iš tokių bene pirmiausiai reikėtų paminėti kalvį Regimantą Stanaitį, rodos, ne kalantį, o glostantį kietą geležį, kol ši šypsodamasi atveria savo grožį, virsdama puikiais kūriniais.

O kokios darbščios ir kūrybingos moterų rankos? Mezgėjos Aldonos Stanaitienės, rankdarbininkės Zitos Dailidytės. Tėviškiečiai puikiai prisimena jau anapilin išėjusio Prano Mačiukevičiaus pintus krepšius kaip gražią atminties brydę– liudininkę, kad mūsų gyvenimas gali būti daug ilgesnis už žemėje nugyventus metus.

Kaip nepaminėsi medžio drožėjo Romo Skaisgirio, bibliotekininkės Teresės Ulinskienės, darbščiųjų duonos kepėjų, sūrių spaudėjų, puikiai sutvarkytų ir išpuoselėtų sodybų šeimininkių ir šeimininkų.

Tai ar galima tokio krašto nemylėti ir nesididžiuoti jo žmonėmis, kuriuos kažkadais į bendruomenę būrė, važinėdama dviratuku, šaunioji kultūrininkė Regina Virginija Bartkuvienė.

Ir kyla klausimas, iš kur tas žmonių turtas – Meilė savo gimtinei?

Liepalotų ir aplinkinių kaimų vietovės nepasižymi išskirtiniais gamtos paminklais, tačiau nuo amžių gyvena didelėje santarvėje su ta gamta. Juk visai netoli tamsžalė miško glūduma, todėl žiemą čia kiškis– dažnas kiemo svečias ar stirnaičių būrelio viešnagė; landaus šerno ar egzotiško briedžio pasirodymas. Tad ir gamta moko tėviškėnus darnos, kad visiems būtų gera, patogu.

Žinome, kad mūsų dešimtmečio šventės svečiai taip atsiliepė apie viešnagę pas mus:

,, Tėviškės” bendruomenėje pasijutome kaip į gerą šeimą patekę ir tas šeimyniškumas taip gražiai visuose jų veiksmuose jautėsi”.

Ar mes iš tikrųjų tokie esame? O jei ne, tai tikrai galime tokiais būti. Juk ,,Tėviške” vadinamės, o meilė Tėviškei užkoduota kiekvieno jos vaiko širdyje. Mes– savosios ,,Tėviškės” vaikai. Mes– šio krašto šeima.


Į BENDRUOMENIŲ PORTALĄ