Adresas: Ryšininkų g. 3a
Tauragės rajono savivaldybė, Skaudvilė
Telefonas: +37065081819
El. paštas: vidasbic@gmail.com
Kontaktinis asmuo: Vidas Bičkus
http://www.bendruomenes.lt/svetaine/skaudvileskrastas

Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas.



Apie bendruomenę

Bendruomenė „Skaudvilės kraštas“

Bendruomenė „Skaudvilės kraštas“ susikūrė 2009 m. Grupė jaunų iniciatyvių žmonių, kurdami gimtojo miesto gražesnės ateities viziją, įsiklausę į skaudviliškių išsakytus lūkesčius ir subūrę bendraminčius, savanorišku darbu ir asmeninėmis lėšomis pradėjo gražinti gimtąjį miestą, organizuoti daugiau švenčių, skatindami kraštiečių bendruomeniškumą. Per pirmuosius dvejus veiklos metus, vadovaujant pirmininkei Daivai Bakšienei, pradėtos organizuoti triukšmingos Užgavėnių šventės, prisidėta organizuojant pavasarines švaros akcijas „Darom“, kuriose aktyviai ir dalyvauta. Darbu ir asmeninėmis lėšomis nemažai prisidėta prie tradicinių valstybės minimų švenčių, prisidedama prie Kalėdų eglės įžiebimo šventės bei perkant kalėdines dovanėles Skaudvilės miesto vaikams. Organizuojami tradiciniais tapę tinklinio, futbolo turnyrai, pasinaudojus ES lėšomis sutvarkyta Skaudvilės paplūdimyje esanti tinklinio aikštelė. Kasmet, jau nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, skaudviliškių akis džiugina miesto aikštėje bendruomenės narių iniciatyva įrengtuose gėlynuose žydinčios gėlės.Šiuo metu bendruomenę vienija 75 nariai.

2012 m. sausio 27 d. bendruomenės ataskaitinio susirinkimo metu išrinktas naujas bendruomenės pirmininkas Vidas Bičkus. Patvirtinta ir bendruomenės emblema. Joje vaizduojama senoviška lankinė vyriška žalvarinė segė, pradėta naudota maždaug III–IV amžiuje, išnykusi apie XIII a. ir rasta Karšuvos žemėse. Ši segė emblemoje pasirinkta neatsitiktinai, ji išryškina Skaudvilės krašto senovės tvirtybę, garbingą praeitį ir dvasinę brandą, taigi, savo gilia istorine verte tarsi įprasmina bendruomenės darbą bei keliamus tikslus.

Skaudvilės miestas

Skaudvilė – unikalaus grožio, maždaug 25 km į šiaurės rytus nuo Tauragės nutolęs miestas, kurį tarsi gyvybės versmė kerta Ančios upė bei jos intakas Inkstilas. Manoma, kad miestas yra pavadintas XVII a. šiose vietose gyvenusių Skaudvilių vardu (1645 m. Batakių valsčiaus dokumente net 19 kartų paminėtas asmenvardis Skaudvilis). Tačiau yra ir kita versija: kovų su kryžiuočiais metais Skaudvilės gyventojai kryžiuočius atviliojo į klaidžias, pelkėtas Ančios apylinkes ir čia juos sumušė. Kryžiuočiai skaudžiai savo žygiu nusivylė ir šią vietovę praminė Skaudvile.

Po Skaudvilės apylinkes išsimėtę piliakalniai (Karšuvos–Ivangėnų, Nosaičių (Papkalnio) mena gilius praeities istorijos klodus bei pabrėžia išskirtinę miesto reikšmę šio krašto istorijoje. Mokslininkų atlikti archeologiniai tyrinėjimai ir radiniai šių piliakalnių papėdėse liudija, kad žmonių čia gyventa jau III–IV amžiuje, nors rašytiniuose šaltiniuose Karšuvos žemės paminėtos tik 1253 m., o oficialus Skaudvilės vardas – 1760 m.

1836 m. pradėjus tiesti Rygos–Tilžės kelią, kuris sujungė Tauragę, Skaudvilę ir Kelmę, sparčiai išaugo Skaudvilės miestelis, čia pradėti plėtoti amatai, įsikūrė nemažai amatininkų. Išaugusi miestelio komunikacinė reikšmė skatino ir jo teritorijos plėtrą, ėmė kilti nauji statiniai, daugiausia – apie centrinę aikštę. Skaudvilei buvo suteikta teisė rengti savaitinius turgus. Jie vykdavo centrinėje miestelio aikštėje. Yra išlikę duomenų, kad į juos atvykdavo ir pirklių iš Anglijos, Vokietijos bei kitų tolimų vietovių. Skaudvilėje būdavo parduodama nemažai žemaitukų veislės arklių, kurių dalį išveždavo darbams į anglių kasyklas. Manoma, 1847 m. Skaudvilėje jau buvusi ir sinagoga, nes iš 442 gyventojų – 204 buvo žydai, kurių pagrindinis užsiėmimas buvo prekyba.

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais (1864–1904) per Skaudvilę ėjo knygnešių kelias.

1950 m. Skaudvilė tapo miestu ir Skaudvilės rajono centru. Sovietmečiu į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą įtraukta miesto aikštės gale XVIII a. pab. pastatyta medinė Skaudvilės Švento Kryžiaus katalikų bažnyčia ir šalia jos stovinti XIX a. varpinė. Ši bažnyčia yra išskirtinio grožio. Joje – 6 altoriai (centrinio altoriaus autorius – vietinis liaudies meistras Feliksas Gedvilas), keturiolika liaudies meno stiliumi XIX a. nutapytų Kryžiaus kelio stočių. Bažnyčią puošia daug vertingų meno kūrinių, tarp kurių yra nemažai XVIII–XIX a. tapybos, medinės skulptūros darbų, metalo dirbinių.

Į saugomų Lietuvos urbanistinių paminklų sąrašą įtrauktas Skaudvilės miesto gatvių ir kelių tinklas bei centrinės aikštės planas, kurio tūrinė erdvinė kompozicija suformuota XVIII a. pab.–XIX a. pradžioje.

Šiuo metu Skaudvilės mieste gyvena apie 1944 gyventojus. Mieste veikia Romos katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, Skaudvilės seniūnija, Skaudvilės gimnazija, Skaudvilės specialioji mokykla, kultūros namai, biblioteka, Skaudvilės gaisrinė, policijos nuovada, paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.

Nors dėl aukšto emigracijos lygio ar kitų socialinių priežasčių iš miesto išvyksta nemažai jaunų, išsilavinusių žmonių, tačiau likusieji aktyviai dalyvauja kultūriniame ir bendruomeniniame miesto gyvenime. Aktyviai veikia dvi bendruomenės, organizuojama nemažai renginių, kai kurie jų tapo tradiciniais. Kasmet rengiamas gausų atlikėjų būrį iš aplinkinių rajonų sutraukiantis muzikinių grupių festivalis „Alio, talentai iš provincijos“. Keletą metų iš eilės organizuojamos triukšmingos Užgavėnės su vietoje kepamais blynais ir gardžia koše.


Į BENDRUOMENIŲ PORTALĄ