Adresas: Ryšininkų g. 3a
Tauragės rajono savivaldybė, Skaudvilė
Telefonas: +37065081819
El. paštas: vidasbic@gmail.com
Kontaktinis asmuo: Vidas Bičkus
http://www.bendruomenes.lt/svetaine/skaudvileskrastas

Kuriančios Skaudvilės šeimos vėl sveikino Lietuvą


Mūsų patriotizmas ir entuziazmas yra nuolat atsinaujinantis, bet tikrai nenykstantis reiškinys. Tuo galėjo įsitikinti visi, kurie vasario 15 d. susirinko paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos į Skaudvilės kultūros namus. Iškilmingąją dalį, visiems sugiedojus himną, prasmingomis mintimis apie Lietuvą pradėjo Skaudvilės kultūros namų režisierė Zita Jurevičienė, šventės dalyvius Tauragės rajono savivaldybės mero Prano Petrošiaus ir mero pavaduotojo Silverijaus Statkaus vardu pasveikino mero patarėjaRita Grigalienė, gražia švente ir svarbia Lietuvai data pasidžiaugė Skaudvilės seniūnas Virginijus Būdvytis ir bendruomenės „Skaudvilės kraštas“ pirmininkas Vidas Bičkus. Pranešimą apie svarbiausius Vasario -16-osios faktus Lietuvoje ir Skaudvilėje skaitė Tauragės krašto muziejaus Skaudvilės ekspozicijos muziejininkė Inga Nagaitienė.

Antroji renginio dalis šiemet, kaip ir pernai, buvo jauki ir šeimyniška. Antrą kartą Skaudvilės kultūros namai organizavo Skaudvilės seniūnijos šeimų projektą „Kurianti šeima-Lietuvai!”. Finaliniame koncerte pasirodė dešimt šeimų, kurios dainavo, šoko, deklamavo, grojo, demonstravo savo mezginius, dailės kūrinius, įvairius rankdarbius, vaišino šeimos gardėsiais, pasakojo apie savo šeimos tradicijas.

Regina Jankauskienė su dukra Viktorija iš Pilsūdų kaimo ne tik padainavo lietuvių liaudies dainą ir dainelę tėčiui, bet ir visus sužavėjo gausybe mezginių, kurie išsiskyrė raštų ir spalvų įvairove. Taip pat ponia Regina pasidžiaugė užaugintais trimis sūnumis ir gausėjančiu anūkų pulkeliu. Skaudviliškiai Albinas ir Oksana Dobilai projekte dalyvavo antrą kartą, todėl į sceną lipo drąsiau. Juos lydėjo mama ir močiutė Bronė Vilimaitienė, kurios mandalų ir paveikslų paroda tądien buvo eksponuojama kultūros namų fojė. Šeimos vyrai padainavo dvi dainas: vieną dainą tėtis Albinas su vyresniuoju sūnumi Jorūnu, o antrąją- su mažuoju Laurynu, kuris scenoje jautėsi lyg žuvis vandeny ir tuo nusipelnė gausių plojimų. Adakaviškiai Lina ir Remigijus Marauliai, irgi antrąkart dalyvaujantys projekte, šiais metais parodė ponios Linos rankdarbius ir publiką pamalonino linksma daina. Jolita Griškuvienė pristatė filmuką apie gražų savo šeimos gyvenimą, o jos sūnui Liudvikui ir dukrai Brigitai klarnetu ir pianinu grojant nuostabią melodiją, šokėjai Sigutė Kaminskytė ir Eimantas Greičius pašoko ponios Jolitos sukurtą šokį. Mažasis sūnus Kristupas šįkart tik stebėjo šeimos pasirodymą, bet tikimės, kad kitąmet ir jis parodys savo sugebėjimus.Violeta Verpečinskienė savo vaikus Adamą ir Zamfirą stengiasi ugdyti visapusiškai, tad nenuostabu, kad scenoje jie ir dainavo, ir šoko, ir pristatė dailės darbelius. Šio projekto sumanytoja ir renginio vedėja Rasa Bartkuvienė pasirodė su sūnumis Laimonu ir Einoru bei dukrele Rugile. Su dukra jos pagrojo lopšinę, o visi kartu padainavo ir pagrojo lietuvių liaudies dainą. Skaudviliškės Almos Šaulienės ir jos dukros Kristinos mezginius ir kitus rankdarbius kūrybingai pristatyti padėjo kolegė ir šeimos draugė Rolanda Lukošienė. Susirinkusieji ypač žavėjosi ponios Almos megztomis suknelėmis, sagėmis. Dar viena ypač kūrybinga Skaudvilės šeima- tai Rasutė Kaminskienė ir jos dukra Sigutė. Jos pademonstravo karpinius, piešinius ir įvairius kitus dailės kūrinius. Violeta ir Kęstas Dabulskiai kaip visada liko ištikimi teatrui, tad visus maloniai nuteikė jų suvaidintos įvairios šeimos gyvenimo situacijos. Puikiai savo vaidyba tėvams talkino jų dukra Toma. Jūratės ir Gintauto Gužauskų šeima sujaudino ne tik salėje sėdinčius jų artimuosius. Tėčio Gintauto grojami armonikos garsai kvietė šokti, o bendra šeimos daina, kurią ypač įtaigiai traukė jauniausias sūnus Rokas, sugraudino nuoširdumu. Ponia Jūratė papasakojo apie savo šeimos tradicijas ir pavaišino visus burnoje tirpstančiais kepiniais, kuriuos kepė kartu su dukra Rita.

Prisistatydamos šeimos iš trispalvės spalvų sudėliojo ir piramidę -dėlionę „Mes -Lietuva“, tuo tarytum parodydamos, kad kiekviena šeima savo nuoširdžia ir kūrybinga veikla ne tik įprasmina Lietuvos valstybės atkūrimą, bet ir prisideda prie ateities Lietuvos kūrimo. Tarsi patvirtindama šeimos ir mokyklos ugdomų vertybių bendrystę į dėlionę vieną „plytą“ ( išpuoštą mokinių piešiniais) įdėjo ir Skaudvilės gimnazijos moksleivių parlamento atstovai. Dalyviai buvo apdovanoti Tauragės rajono savivaldybės atminimo knygomis, saldžiaisiais prizais ir gėlėmis, o visiems koncertavo Tauragės kultūros centro merginų liaudies šokių grupė „Žiedužėlis“ (vad. Vaida Jurgilevičienė).

Dėkojame renginio rėmėjai- Tauragės rajono savivaldybei- ir partneriams: Skaudvilės seniūnijai, bendruomenei „Skaudvilės kraštas“, Skaudvilės bendruomenei, Skaudvilės gimnazijai, Skaudvilės RK bažnyčiai, Skaudvilės miesto bibliotekai ir Skaudvilės muziejui.

Rasa Bartkuvienė,
Tauragės KC Skaudvilės skyriaus kultūrinių renginių organizatorė




Jūsų komentaras
Jūsų vardas:
Komentaras:
Paskelbti komentarą

Apie bendruomenę

Bendruomenė „Skaudvilės kraštas“

Bendruomenė „Skaudvilės kraštas“ susikūrė 2009 m. Grupė jaunų iniciatyvių žmonių, kurdami gimtojo miesto gražesnės ateities viziją, įsiklausę į skaudviliškių išsakytus lūkesčius ir subūrę bendraminčius, savanorišku darbu ir asmeninėmis lėšomis pradėjo gražinti gimtąjį miestą, organizuoti daugiau švenčių, skatindami kraštiečių bendruomeniškumą. Per pirmuosius dvejus veiklos metus, vadovaujant pirmininkei Daivai Bakšienei, pradėtos organizuoti triukšmingos Užgavėnių šventės, prisidėta organizuojant pavasarines švaros akcijas „Darom“, kuriose aktyviai ir dalyvauta. Darbu ir asmeninėmis lėšomis nemažai prisidėta prie tradicinių valstybės minimų švenčių, prisidedama prie Kalėdų eglės įžiebimo šventės bei perkant kalėdines dovanėles Skaudvilės miesto vaikams. Organizuojami tradiciniais tapę tinklinio, futbolo turnyrai, pasinaudojus ES lėšomis sutvarkyta Skaudvilės paplūdimyje esanti tinklinio aikštelė. Kasmet, jau nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, skaudviliškių akis džiugina miesto aikštėje bendruomenės narių iniciatyva įrengtuose gėlynuose žydinčios gėlės.Šiuo metu bendruomenę vienija 75 nariai.

2012 m. sausio 27 d. bendruomenės ataskaitinio susirinkimo metu išrinktas naujas bendruomenės pirmininkas Vidas Bičkus. Patvirtinta ir bendruomenės emblema. Joje vaizduojama senoviška lankinė vyriška žalvarinė segė, pradėta naudota maždaug III–IV amžiuje, išnykusi apie XIII a. ir rasta Karšuvos žemėse. Ši segė emblemoje pasirinkta neatsitiktinai, ji išryškina Skaudvilės krašto senovės tvirtybę, garbingą praeitį ir dvasinę brandą, taigi, savo gilia istorine verte tarsi įprasmina bendruomenės darbą bei keliamus tikslus.

Skaudvilės miestas

Skaudvilė – unikalaus grožio, maždaug 25 km į šiaurės rytus nuo Tauragės nutolęs miestas, kurį tarsi gyvybės versmė kerta Ančios upė bei jos intakas Inkstilas. Manoma, kad miestas yra pavadintas XVII a. šiose vietose gyvenusių Skaudvilių vardu (1645 m. Batakių valsčiaus dokumente net 19 kartų paminėtas asmenvardis Skaudvilis). Tačiau yra ir kita versija: kovų su kryžiuočiais metais Skaudvilės gyventojai kryžiuočius atviliojo į klaidžias, pelkėtas Ančios apylinkes ir čia juos sumušė. Kryžiuočiai skaudžiai savo žygiu nusivylė ir šią vietovę praminė Skaudvile.

Po Skaudvilės apylinkes išsimėtę piliakalniai (Karšuvos–Ivangėnų, Nosaičių (Papkalnio) mena gilius praeities istorijos klodus bei pabrėžia išskirtinę miesto reikšmę šio krašto istorijoje. Mokslininkų atlikti archeologiniai tyrinėjimai ir radiniai šių piliakalnių papėdėse liudija, kad žmonių čia gyventa jau III–IV amžiuje, nors rašytiniuose šaltiniuose Karšuvos žemės paminėtos tik 1253 m., o oficialus Skaudvilės vardas – 1760 m.

1836 m. pradėjus tiesti Rygos–Tilžės kelią, kuris sujungė Tauragę, Skaudvilę ir Kelmę, sparčiai išaugo Skaudvilės miestelis, čia pradėti plėtoti amatai, įsikūrė nemažai amatininkų. Išaugusi miestelio komunikacinė reikšmė skatino ir jo teritorijos plėtrą, ėmė kilti nauji statiniai, daugiausia – apie centrinę aikštę. Skaudvilei buvo suteikta teisė rengti savaitinius turgus. Jie vykdavo centrinėje miestelio aikštėje. Yra išlikę duomenų, kad į juos atvykdavo ir pirklių iš Anglijos, Vokietijos bei kitų tolimų vietovių. Skaudvilėje būdavo parduodama nemažai žemaitukų veislės arklių, kurių dalį išveždavo darbams į anglių kasyklas. Manoma, 1847 m. Skaudvilėje jau buvusi ir sinagoga, nes iš 442 gyventojų – 204 buvo žydai, kurių pagrindinis užsiėmimas buvo prekyba.

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais (1864–1904) per Skaudvilę ėjo knygnešių kelias.

1950 m. Skaudvilė tapo miestu ir Skaudvilės rajono centru. Sovietmečiu į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą įtraukta miesto aikštės gale XVIII a. pab. pastatyta medinė Skaudvilės Švento Kryžiaus katalikų bažnyčia ir šalia jos stovinti XIX a. varpinė. Ši bažnyčia yra išskirtinio grožio. Joje – 6 altoriai (centrinio altoriaus autorius – vietinis liaudies meistras Feliksas Gedvilas), keturiolika liaudies meno stiliumi XIX a. nutapytų Kryžiaus kelio stočių. Bažnyčią puošia daug vertingų meno kūrinių, tarp kurių yra nemažai XVIII–XIX a. tapybos, medinės skulptūros darbų, metalo dirbinių.

Į saugomų Lietuvos urbanistinių paminklų sąrašą įtrauktas Skaudvilės miesto gatvių ir kelių tinklas bei centrinės aikštės planas, kurio tūrinė erdvinė kompozicija suformuota XVIII a. pab.–XIX a. pradžioje.

Šiuo metu Skaudvilės mieste gyvena apie 1944 gyventojus. Mieste veikia Romos katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, Skaudvilės seniūnija, Skaudvilės gimnazija, Skaudvilės specialioji mokykla, kultūros namai, biblioteka, Skaudvilės gaisrinė, policijos nuovada, paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.

Nors dėl aukšto emigracijos lygio ar kitų socialinių priežasčių iš miesto išvyksta nemažai jaunų, išsilavinusių žmonių, tačiau likusieji aktyviai dalyvauja kultūriniame ir bendruomeniniame miesto gyvenime. Aktyviai veikia dvi bendruomenės, organizuojama nemažai renginių, kai kurie jų tapo tradiciniais. Kasmet rengiamas gausų atlikėjų būrį iš aplinkinių rajonų sutraukiantis muzikinių grupių festivalis „Alio, talentai iš provincijos“. Keletą metų iš eilės organizuojamos triukšmingos Užgavėnės su vietoje kepamais blynais ir gardžia koše.


Į BENDRUOMENIŲ PORTALĄ