Adresas: Ryšininkų g. 3a
Tauragės rajono savivaldybė, Skaudvilė
Telefonas: +37065081819
El. paštas: vidasbic@gmail.com
Kontaktinis asmuo: Vidas Bičkus
http://www.bendruomenes.lt/svetaine/skaudvileskrastas

Likus metams iki Skaudvilės vardo paminėjimo 260-ųjų metinių, Skaudvilė šventė kuklesnę sukaktį - dešimtąjį Skaudvilės miesto šventės gimtadienį. Nors skaičius kuklus, tačiau pati šventė, kuri vyko rugsėjo 14- 15 d., buvo išties graži ir skirta visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, įvairiems kultūriniams skoniams. Bendruomenė „Skaudvilės kraštas“ įgyvendino projektą „Skaudvilės miesto šventė - mugė“. Projektas įgyvendinamas pagal Vietos plėtros strategijos Tauragės rajono vietos veiklos grupės 2016-2023 metų, priemonę „Parama kaimo gyventojų aktyvumo ir pilietiškumo skatinimui, bendrų iniciatyvų rėmimui“
Tradiciškai šeštadienio rytas prasidėjo žvejų ir sportininkų šurmuliu Ančios užtvankos poilsiavietėje. Čia vyko mėgėjiškos žvejybos ir paplūdimio tinklinio (3x3), futbolo (6x6), varžybos, o krepšinio (3x3), smiginio ir stalo teniso gerbėjai susibūrė Skaudvilės gimnazijos salėse.
Besidomintys istorija užplūdo Tauragės g.24 įsikūrusį, nors ir dar oficialiai neatidarytą, Skaudvilės krašto muziejų- muziejininkė Inga Nagaitienė džiaugėsi, kad vos spėjo suktis. Šio muziejaus atidarymas vyks rugsėjo 20 dieną, 13 val.
Po pietų muzikos gerbėjai buvo laukiami Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur koncertavo Tauragės choras „Gloria“ (vadovė Rasa Levickaitė-Šerpytienė). Gražus rudeniškas oras už lango, gera akustika ir puikus choro repertuaras ir giedojimas, betarpiškas choro vadovės bendravimas su publika, šiltas Skaudvilės evangelikų liuteronų bendruomenės pirmininkės Daivos Bakšienės sutikimas, kunigo Ediko Šulco, svečių sveikinimai ir gausūs klausytojų plojimai sukūrė ypatingai pakylėtą, šventišką nuotaiką.
O tuo tarpu kitose Skaudvilės erdvėse jau irgi jautėsi šventinis pulsavimas: centrinėje miesto Liaudies aikštėje įsikūrė pramogų parkas, kur vaikai abi šventės dienas nemokamai galėjo žaisti „Hop up“ batutuose, ridentis LED kamuoliais, važinėtis mašinėlėmis ir mėgautis virtualiosios realybės pramogomis, kurias jiems dovanojo Tauragės rajono savivaldybė, Skaudvilės seniūnija, bendruomenė „Skaudvilės kraštas“ ir rėmėjai. Ten pat vyko ir mokslinis šou „Atradėjas“, pasiūlęs eksperimentus su azotu ir skystuoju ar dirbtiniu ledu. Vos tik pasibaigus šiai pramogai mažuosius traukte įtraukė charizmatiškojo Burbulų Dėdės pokštai ir linksmybės. Paaugliai ir jaunimas galėjo išbandyti jėgas žaisdami milžiniškus lauko žaidimus jenga, domino, korį, žiedynes su Skaudvilės atviros jaunimo erdvės atstovais (SAJE) ir jų vadove Ieva Lasauskiene.
O kitoje nuostabioje (tik jau daug romantiškesnėje) Skaudvilės erdvėje -skvere prie seniūnijos ir gimnazijos-buvo jaučiamas poezijos ir muzikos mūzų plazdenimas. Čia jau trečiąjį kartą kartu su miesto švente vyko respublikinė poezijos ir muzikos šventė „Žodžio artumas”. Šios šventės organizatorė-Tauragės kultūros centro Skaudvilės skyriaus režisierė Zita Jurevičienė- sukvietė net trisdešimt tris poetus ir bardus iš Kėdainių, Mažeikių, Kelmės, Šilutės, Šiaulių, Kuršėnų, Raseinių, Telšių, Tauragės ir Skaudvilės.
Pasibaigus poezijos šventei visi skubėjo į Liaudies aikštę. Čia jau šurmuliavo ne tik laukiantieji koncertų, norintieji dalyvauti šventinėje loterijoje, bet ir sportinių varžybų dalyviai ir jų gerbėjai. Vakaro koncertas prasidėjo bendruomenės „Skaudvilės kraštas“ pirmininko Vido Bičkaus sveikinimu ir šventės aukuro uždegimu.
Skaudviliškių merginų šokių grupė „ILLA DANCE“ (vadovė Ieva Lasauskienė) pasveikino visus šokiu, o nuotaikingas dvi dainas padainavo moksleivė Evelina Baranauskaitė (vadovas Romualdas Eičas). Gausų būrį sportininkų ir žvejų apdovanojo ir jiems medalius įteikė Vidas Bičkus ir Skaudvilės seniūno pavaduotoja Dalia Milašienė. Jiems buvo įteiktos taurės ir medaliai, saldžiosios rėmėjų dovanos.
Futbolo rungtynėse III vietą laimėjo Tauragės komanda, II – Skaudvilės futbolininkai, o I vietą iškovojo komanda iš Bijotų. Buvo padėkota Tadui Žalandauskui, kuris padėjo surengti futbolo varžybas.
Paplūdimio tinklinio varžybų nugalėtojai: III vietą užėmė pasivadinusieji „Žalčiais“, II vieta džiugino komandą „Pusė litro“, o I vieta skirta bijotiškiams. Už šių varžybų organizavimą padėkota Virgilijui Gailiui.
Smiginio rungtyse III vietą, surinkusi 168 taškus, laimėjo Merita Pankauskaitė. II vietą užėmė Simona Strimilaitė (208 taškai), o I vietą iškovojo Goda Dambrauskaitė, surinkusi 229 taškus. Vyrų, vaikinų smiginio varžybose III vietą pelnė Eimantas Rimkus (241 taškas). II vieta -Andrius Tinginys (252 taškai). I vieta- Viktoras Barškietis (306 taškai). Už šių varžybų organizavimą padėkota Aivarui Andriekui.
Vyrų stalo teniso varžybose I-II vietas iškovojo svečiai iš Obelyno, III vieta skirta Gintui Dabulskiui. Moterų stalo teniso rungtyse III vieta atiteko Juditai Remeikytei, II – Dianai Šiurnaitei, I – Almantei Andriekutei, kuri jau kelerius metus iš eilės padeda organizuoti šias varžybas.
Krepšinio varžybų nugalėtojai: pogrupyje iki 18 metų III vietą laimėjo Rokas Vaičekauskas, Povilas Jorudas, Eimantas Skarbalius, Rokas Gužauskas. II vietą užėmė Tomas Gečas, Stasys Buivydas, Arnas Jonikas. I vietą ir taurę iškovojo Aironas Stankus, Ernestas Augustinas, Naglis Venskus, Eimantas Rimkus.
Vyresniųjų pogrupyje III vietą laimėjo skaudviliškiai, II – svečiai iš Lumpėnų, I – Jonas Levickis, Matas Bartkus, Karolis Skrodenis, Klaidas Pilkis. Dovana įteikta treneriui Ričardui Kazimierui Paulauskui už sporto puoselėjimą Skaudvilėje.
Mėgėjiškos žvejybos varžybose dalyvavo 22 žvejai – 4 vaikai ir 18 suaugusiųjų. Kelerius metus iš eilės varžybas organizuoja seniūnaitis Stasys Bardauskas. Vaikų grupėje III vieta skirta Matui Jokubauskui (200 g žuvis), II-oji vieta- Joriui Jonui Bičkui (240 g žuvis), I-ąją vietą užėmė Rytis Kasparaitis, kurio laimikis svėrė 245 g. Suaugusiųjų grupėje III vietos laimėtoju tapo 695 g žuvį sugavęs Ramūnas Milutis, II- ąją vietą- Gediminas Dinapas (940 g), I-ąją vietą- Alvaras Pikelis. Specialiaisiais prizais buvo apdovanoti šie skaudviliškiai: Benita Šturmaitė, Ramūnas Milutis, Remigijus Urbutis ir Algirdas Germanas.
Buvo apdovanotas Skaudvilę ir Lietuvą garsinantis Skaudvilės gimnazijos moksleivis Ernestas Augustinas, skinantis pergales Europos svarsčių kilnojimo čempionatuose. Padėkota ir jo treneriui mokytojui Jonui Šiuriui.
Sportininkus ir žvejus autorinėmis dainomis pasveikino Skaudvilės kultūros namų meno vadovas Artūras Maurius ir jo auklėtiniai -jaunieji gitaristai. Šokių grupei „ILLA DANCE“ pašokus antrąjį šokį į sceną išėjo buvusi skaudviliškė Ainė Bartašiūtė kartu su savo draugais muzikantais Klaidu Kaunecku ir Kristupu Vaitkumi. Jie šventei dovanojo tris dainas, iš kurių vieną Ainė skyrė savo mylimai mamai. Koncertą užbaigė naujais rūbais pasipuošę, jaunatviški Skaudvilės kultūros namų šokėjai, vadovaujami Jolitos Griškuvienės.
Jaunuosius meno mėgėjus scenoje keitė populiariosios muzikos atlikėjai ir grupės: ypatinga energija pulsavo ir visus pakerėjo dainininkė Gintarė Karaliūnaitė, jaunyste ir grožiu spindėjo grupės „Queens of Roses” atlikėjos, o dainuojant grupėms „Dar” ir „Patruliai” aikštę užtvindžiusi minia jau šėlo visu smarkumu ir šaltokas rudeninis vėjas jos visai nebaugino. Šeštadieninė šventės dalis baigėsi įspūdingais fejerverkais.
Nors sekmadienio rytas Skaudvilėje gero oro nežadėjo , miesto centre į kasmetinę mugę susirinko tautodailininkai ir amatininkai iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Mugėje buvo galima įsigyti tiek tautodailės dirbinių, tiek įvairiausių maisto produktų. Čia per naktį jau buvo išdygę ir nuostabaus grožio įmonės „Panemunių žiedai” paviljonai, sukurti pagal autentiškus „smetonos” laikų modelius. Juose įsikūrė ir teatralizuotą Skaudvilės turgų sukūrė Skaudvilės seniūnijos bendruomenės ir ugdymo bei kultūros įstaigos. Kol jos ruošėsi edukacijoms ir prisistatymams, Skaudvilės seniūnijos salėje buvo galima apžiūrėti jubiliejinę Alfonso Čepausko darbų parodą, aplankyti Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Sveikatos palapinę ir susipažinti su pirmosios pagalbos taisyklėmis ir sveikos gyvensenos ypatumais. Netoli šios palapinės nuostabius darbus rodė ir su kalvystės amatu supažindino tauragiškis kalvis Kęstutis Plyskaitis. Mažuosius šventės dalyvius vėl įtraukė pramogų parko atrakcijos, vėl buvo galima žaisti milžiniškus lauko žaidimus, tik jau su Vaiko dienos centru „Draugystės ratas“ (vadovės Lina Bartkienė ir Violeta Verpečinskienė).
Tuo tarpu Skaudvilės bažnyčioje buvo laikomos Šv. Mišios (suma) už Skaudvilės kraštą ir jo žmones – vyko Švento Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai. Dalyvavo svečias- ekscelencija Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, giedojo Skaudvilės bažnyčios choras, vadovaujamas Jūratės Kaplonaitės. Po pietų Skaudvilės parapijos kleboną Alvydą Bridikį ir svečią vyskupą galėjai išvysti maloniai bendraujančius su žmonėmis šventės dalyvių minioje.
Vos tik pasibaigus mišioms smalsesnieji ir gudresnieji jau šmėžavo aplink bendruomenių ir įstaigų paviljonus- tikėjosi paragauti šeimininkių gamintų skanumynų, pamatyti įdomių rankdarbių, lauke užaugintų ūkininkų gėrybių arba išmokti ką nors pasigaminti ir patys. Ir jų nuojauta ir viltys pasiteisino su kaupu. Vos tik priartėjęs prie „teatralizuoto Skaudvilės turgaus”, smalsuolių būrys, kurį papildė į šventę sugužėję garbingi svečiai ir šio turgaus Šeimininkė, Skaudvilės gimnazijos mokytoja ir Skaudvilės kultūros namų mėgėjų teatro aktorė Violeta Verpečinskienė, pateko tarsi į kitą pasaulį: gėrėjosi šiltais ir išradingais Skaudvilės specialiosios mokyklos mokytojų ir moksleivių darbeliais, apžiūrėjo kruopščiai ir kūrybingai paruoštą Skaudvilės gimnazijos mokytojų ir moksleivių darbelių ir rudens gėrybių parodas, smagiai sukosi ratelyje su vaikų dienos centro „Draugystės ratas” moksleiviais ir vadovėmis Lina ir Violeta. Skaudvilės muziejininkė Inga Nagaitienė ir bibliotekininkė Žydrė Macienė pakvietė į senąjį „Skaudvilės dvarą”, kur mokė virvių vijimo „vindeliais”, rašė žąsies plunksna ant atvirlaiškių su istoriniais senosios Skaudvilės vaizdais. Skaudvilės kultūros namų folkloro ansamblio „Inkstiliuks” dalyviai ir jų vadovė Rasa Bartkuvienė pakvietė į šio dvaro „menų artelę” mokytis pinti iš šiaudelių, rišti šiaudinius sodus, pasigaminti žemaitišką ringę ir tokiu būdu ruoštis kitiems metams, kai Skaudvilė taps mažąja Lietuvos kultūros sostine.
Po to visi plūstelėjo į Vaidilų bendruomenės „Sūrinę”, kur skanavo įvairiausių skonių naminių sūrių, užtepėlių ir kitų skanėstų, kuriuos šmaikščiai ir išradingai pristatė iškalbingos ir gražios šeimininkutės ir šios bendruomenės pirmininkė Giedrė Jankauskienė.
Adakavo bendruomenės atstovai su pirmininke Lina Marauliene susirinkusiuosius nustebino ypač ryškiu ir netikėtu „raganišku” įvaizdžiu ir prisistatymu: pasitelkę Adakavo apylinkių legendą apie raganą Kristiną, jie siūlė stebuklingus gėrimus ir patiekalus, šoko, dainavo ir, nepabūgę „inkvizicijos laužo“, šluotomis ir klegesiu sukėlė šventėje tikrą linksmybių viesulą.
Trepų kaimo bendruomenės paviljonas lūžo nuo šio krašto ūkininkų rankomis užaugintų gėrybių. Norint jų visų paragauti visos dienos nebūtų užtekę. Bet praeiti pro šalį neleido ne tik įspūdingi stalai, bet ir šios bendruomenės pirmininkės Jolantos Skrodenienės ir kitų narių vaišingumas, puošnumas ir kūrybingumas.
Paskutinioji teatralizuotame bendruomenių ir įstaigų turguje prisistatė bendruomenė Skaudvilės kraštas”. Jos nariai kartu su pirmininku Vidu Bičkumi pakvietė į „arbatinę”. Čia kvepėjo ne tik arbata, bet ir pyragais, specialiai keptais meduoliais ir grybukais, liejosi šmaikštūs sveikinimai ir gera nuotaika, o šventės šeimininkų šmaikštumas ir dosnumas buvo beribis.
Gavę gausybę peno tiek kūnui, tiek sielai, šventės svečiai nuskubėjo į sceną sveikinimo žodžiui. Sveikintojai-Seimo narė Aušrinė Norkienė, Tauragės vicemerė Virginija Eičienė, tarybos narė Rita Grigalienė ir Skaudvilės seniūnas Virginijus Būdvytis - pasidžiaugė gražia ir turininga švente ir padėkojo jos dalyviams ir organizatoriams. Po sveikinimų scenoje prasidėjo kapelų šventė “Aleksynė”, skirta skaudviliškio liaudies muzikanto ir instrumentų meistro Alekso Jokubausko šimtmečiui paminėti. Dalyvavo: Sartininkų liaudiškos muzikos kapela „Kamana“ (vadovas Zigmantas Lešinskis), Baltrušaičių liaudiškos muzikos kapela (vadovas Vytautas Eičas), Tauragės bandonininkų ansamblis (vadovas Arūnas Rakevičius). Kapelų šventę organizavo ir vedė režisierė Zita Jurevičienė, jai talkino LRT diktorė Regina Jokubauskaitė (Alekso Jokubausko dukra).
Skaudvilės miesto šventė baigėsi charizmatiškojo dainininko Merūno Vitulskio koncertu ir loterijos finalu- dviratį laimėjo skaudviliškė.
Organizatoriai- bendruomenė „Skaudvilės kraštas“ , Skaudvilės seniūnija ir kultūros namai- dėkoja gausiam rėmėjų būriui ir visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo.

Bendruomenės „Skaudvilės kraštas“ informacija




Jūsų komentaras
Jūsų vardas:
Komentaras:
Paskelbti komentarą

Apie bendruomenę

Bendruomenė „Skaudvilės kraštas“

Bendruomenė „Skaudvilės kraštas“ susikūrė 2009 m. Grupė jaunų iniciatyvių žmonių, kurdami gimtojo miesto gražesnės ateities viziją, įsiklausę į skaudviliškių išsakytus lūkesčius ir subūrę bendraminčius, savanorišku darbu ir asmeninėmis lėšomis pradėjo gražinti gimtąjį miestą, organizuoti daugiau švenčių, skatindami kraštiečių bendruomeniškumą. Per pirmuosius dvejus veiklos metus, vadovaujant pirmininkei Daivai Bakšienei, pradėtos organizuoti triukšmingos Užgavėnių šventės, prisidėta organizuojant pavasarines švaros akcijas „Darom“, kuriose aktyviai ir dalyvauta. Darbu ir asmeninėmis lėšomis nemažai prisidėta prie tradicinių valstybės minimų švenčių, prisidedama prie Kalėdų eglės įžiebimo šventės bei perkant kalėdines dovanėles Skaudvilės miesto vaikams. Organizuojami tradiciniais tapę tinklinio, futbolo turnyrai, pasinaudojus ES lėšomis sutvarkyta Skaudvilės paplūdimyje esanti tinklinio aikštelė. Kasmet, jau nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, skaudviliškių akis džiugina miesto aikštėje bendruomenės narių iniciatyva įrengtuose gėlynuose žydinčios gėlės.Šiuo metu bendruomenę vienija 75 nariai.

2012 m. sausio 27 d. bendruomenės ataskaitinio susirinkimo metu išrinktas naujas bendruomenės pirmininkas Vidas Bičkus. Patvirtinta ir bendruomenės emblema. Joje vaizduojama senoviška lankinė vyriška žalvarinė segė, pradėta naudota maždaug III–IV amžiuje, išnykusi apie XIII a. ir rasta Karšuvos žemėse. Ši segė emblemoje pasirinkta neatsitiktinai, ji išryškina Skaudvilės krašto senovės tvirtybę, garbingą praeitį ir dvasinę brandą, taigi, savo gilia istorine verte tarsi įprasmina bendruomenės darbą bei keliamus tikslus.

Skaudvilės miestas

Skaudvilė – unikalaus grožio, maždaug 25 km į šiaurės rytus nuo Tauragės nutolęs miestas, kurį tarsi gyvybės versmė kerta Ančios upė bei jos intakas Inkstilas. Manoma, kad miestas yra pavadintas XVII a. šiose vietose gyvenusių Skaudvilių vardu (1645 m. Batakių valsčiaus dokumente net 19 kartų paminėtas asmenvardis Skaudvilis). Tačiau yra ir kita versija: kovų su kryžiuočiais metais Skaudvilės gyventojai kryžiuočius atviliojo į klaidžias, pelkėtas Ančios apylinkes ir čia juos sumušė. Kryžiuočiai skaudžiai savo žygiu nusivylė ir šią vietovę praminė Skaudvile.

Po Skaudvilės apylinkes išsimėtę piliakalniai (Karšuvos–Ivangėnų, Nosaičių (Papkalnio) mena gilius praeities istorijos klodus bei pabrėžia išskirtinę miesto reikšmę šio krašto istorijoje. Mokslininkų atlikti archeologiniai tyrinėjimai ir radiniai šių piliakalnių papėdėse liudija, kad žmonių čia gyventa jau III–IV amžiuje, nors rašytiniuose šaltiniuose Karšuvos žemės paminėtos tik 1253 m., o oficialus Skaudvilės vardas – 1760 m.

1836 m. pradėjus tiesti Rygos–Tilžės kelią, kuris sujungė Tauragę, Skaudvilę ir Kelmę, sparčiai išaugo Skaudvilės miestelis, čia pradėti plėtoti amatai, įsikūrė nemažai amatininkų. Išaugusi miestelio komunikacinė reikšmė skatino ir jo teritorijos plėtrą, ėmė kilti nauji statiniai, daugiausia – apie centrinę aikštę. Skaudvilei buvo suteikta teisė rengti savaitinius turgus. Jie vykdavo centrinėje miestelio aikštėje. Yra išlikę duomenų, kad į juos atvykdavo ir pirklių iš Anglijos, Vokietijos bei kitų tolimų vietovių. Skaudvilėje būdavo parduodama nemažai žemaitukų veislės arklių, kurių dalį išveždavo darbams į anglių kasyklas. Manoma, 1847 m. Skaudvilėje jau buvusi ir sinagoga, nes iš 442 gyventojų – 204 buvo žydai, kurių pagrindinis užsiėmimas buvo prekyba.

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais (1864–1904) per Skaudvilę ėjo knygnešių kelias.

1950 m. Skaudvilė tapo miestu ir Skaudvilės rajono centru. Sovietmečiu į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą įtraukta miesto aikštės gale XVIII a. pab. pastatyta medinė Skaudvilės Švento Kryžiaus katalikų bažnyčia ir šalia jos stovinti XIX a. varpinė. Ši bažnyčia yra išskirtinio grožio. Joje – 6 altoriai (centrinio altoriaus autorius – vietinis liaudies meistras Feliksas Gedvilas), keturiolika liaudies meno stiliumi XIX a. nutapytų Kryžiaus kelio stočių. Bažnyčią puošia daug vertingų meno kūrinių, tarp kurių yra nemažai XVIII–XIX a. tapybos, medinės skulptūros darbų, metalo dirbinių.

Į saugomų Lietuvos urbanistinių paminklų sąrašą įtrauktas Skaudvilės miesto gatvių ir kelių tinklas bei centrinės aikštės planas, kurio tūrinė erdvinė kompozicija suformuota XVIII a. pab.–XIX a. pradžioje.

Šiuo metu Skaudvilės mieste gyvena apie 1944 gyventojus. Mieste veikia Romos katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, Skaudvilės seniūnija, Skaudvilės gimnazija, Skaudvilės specialioji mokykla, kultūros namai, biblioteka, Skaudvilės gaisrinė, policijos nuovada, paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.

Nors dėl aukšto emigracijos lygio ar kitų socialinių priežasčių iš miesto išvyksta nemažai jaunų, išsilavinusių žmonių, tačiau likusieji aktyviai dalyvauja kultūriniame ir bendruomeniniame miesto gyvenime. Aktyviai veikia dvi bendruomenės, organizuojama nemažai renginių, kai kurie jų tapo tradiciniais. Kasmet rengiamas gausų atlikėjų būrį iš aplinkinių rajonų sutraukiantis muzikinių grupių festivalis „Alio, talentai iš provincijos“. Keletą metų iš eilės organizuojamos triukšmingos Užgavėnės su vietoje kepamais blynais ir gardžia koše.


Į BENDRUOMENIŲ PORTALĄ