Adresas: Jurgio Matulaičio a. 9
Vilniaus miesto savivaldybė, Vilnius
Telefonas: 37061007484
El. paštas: vaitkus.edmundas@gmail.com
Kontaktinis asmuo: Edmundas Vaitkus
http://

             

Apie Vilniaus miesto ateitį diskutuojama jau seniai. Prieš keletą metų iškelta iš pažiūros labai patraukli išmanaus miesto idėja. Gyventojai savo problemas gali registruoti miesto problemų registre. Tai galima padaryti prisijungus prie miesto interneto portalo. Teigiama, kad, sužinoję apie tai, prieš porą metų problemas užregistravo daugiau nei tūkstantis gyventojų. Jie tikėjosi permainų. Bet greitai atsirado skeptikų, kurie ėmė aiškinti, jog išmanaus miesto idėjos negali būti įgyvendintos per pusmetį ar metus, esą sprendimus reikia diegti pamažu... Šiandien situacija yra kaip Kristijono Donelaičio „Metuose“, kur‚ rats ant ašies braškėdams sukasi sunkiai...“.

O norėjosi, kad  Vilnius miesto savivaldybėje 2014  būtų permainų metai, tuo labiau, kad tarybos kadencija eina į pabaiga ir „Metų“ personažo slunkiaus filosofija apie pamažu besisukantį ratą nebetinka. Ar vilniečiams savo mieste tapo patogiau  gyventi? Kiekvienas vilnietis atsakys, kad netapo. Gal mieste nutiko kažkas išskirtinio, kažkas įsimintino, o gal atsirado daugiau savivaldos? Gal koks pažadas rinkėjams buvo išpildytas? Ko gero kai kam ir yra pasisekę, bet juk šito nesužinosi...

Pavarčius koalicijos veiksmų  programą pastebėsime, kad nei šiluma atpigo - tiksliau lygiai tiek pabrango, kiek turėjo atpigti - (nors rinkimams artėjant vėl skelbiama , kad pigs ir taip  mestas naujas masalas, nors šilumos kainas, kaip šiemet, lemia tiesiog palankesnės gamtos sąlygos, o ne vietos valdžios pastangos), nei duobių kiemuose sumažėjo, nei automobilių  parkavimo vietų padaugėjo, o ir gyvenamųjų namų renovacija dar net neįsibėgėjo. Žodžiu, nesiseka mums. Viskam reikalingi pinigėliai, o jų vis neatsiranda ir kažin ar kada atsiras? Tiesa, keletą matomų projektų Vilniaus savivaldybė ar ,tiksliau, jos meras įgyvendino: įsteigė  aviakompaniją, perdavė kažkam valdyti „Vilniaus energija“ akcijas, įsteigė taksi įmonę,  panaikino seniūnijas, sujungė gydimo įstaigas ir kt. Dar ketina kažkokias trasas nutiesti, už kurias mes (runkeliai) turim būti labai dėkingi. Ir visa tai jums, vilniečiai, imkite ir naudokitės, juk jūsų labui ir gerovei darbuojasi arti tūkstančio žmonių komanda. Iš paminėtų projektų ne viskas veikia, nes opozicija kai kuriuos sprendimus savo nuožiūra blokuoja. Blokuoti yra jos priedermė. Čia kaip krepšinio aikštėje - atsiranda koks vienas ir nupučia kamuolį, o tas kamuolys ne visada patenka į norimas rankas,  būna, kad nuskrieja ir į užribį. Taip, taip - į užribį. Negalima pamiršti, kad   visi sprendimai turi būti naudingi ir suprantami visuomenei.

Laikas suvokti, kad visuomenei visiškai nesvarbu, kas tai padarė: žalieji, raudonieji ar baltieji, bet su tuo niekada nesutiks  atskirų partijų veikėjai, kurie yra įsitikinę, kad gerai darbą gali padaryti tik tie, kurie tuo metu yra valdžioje. Ir taip pasikeisdami vieni kitų sprendimus ir pasiūlymus stabdo. Tokie valdančiųjų politikų  veiksmai įvardijami, kaip ėjimas „buldozeriu". Norint turėti daugumą taryboje ir siekiant, kad dauguma balsuotų „kaip reikia“, tarybos nariams  taikomos riestainio principas.  Akivaizdu, kad  vyrauja konfliktas tarp visuomenės narių, dar vadinamo elektorato, ir valdžios išrinktųjų. Vieni be kitų negali gyventi, bet kartu vieni kitus niekina, vadindami  runkeliais, nusmurgėliais, neišmanėliais. Partijų „populiarumas“ pasiekė lygį, kai visi tie apibūdinimai vartojami vietoj keiksmažodžių - ir taip gyvename jau daugiau nei dvidešimt metelių...

Tokia ta mūsų savivalda,  iš kurios  jau tik pėdsakai liko, kad ir kaip gražiai skambėtų kalbos apie nepriklausomus kandidatus į savivaldybės tarybą. Jų balsai tiesiog paskęsta savivaldybės balsų visumoje ir jie neturi jokių šansų daryti įtaką sprendimų priėmimams. Viską sprendžia dauguma, o ką galvoja eiliniai bendruomenių nariai nelabai kam ir rūpi.  Apie demokratiją mėgstama postringauti tik prieš rinkimus, o po rinkimų pažadai pamirštami ir nieko, kas žadėta, nebedaroma. Stebėtina slunkiaus pozicija. Per ketverius kadencijos metus pamaži besisukiodams gal ir nuveiks kokį didelį darbą savo labui.

Vis dėlto  kažkokia tos vadinamos savivaldos  imitacija dar vyksta –  kai kurioms  seniūnijoms palikti tik pavadinimai, o kai kuriose dar po  pora žmogelių pluša – sako, kad jie nieko neveikia ir juos reikia išvaikyti, o vietoj jų biurus įsteigti, o tada tai jau tikra savivalda būtų. Ir, kas svarbiausia, taip tvirtindami „jie“ nesijuokia. Susidaro įspūdis, kad savivaldos laukia „rimtos permainos“, nors daroma priešingai nei savivaldai reikia.

Dar viena savivaldos imitacijos institucija sostinėje, manau, kad ir kitose savivaldybėse, yra visuomeninės komisijos. Tokių komisijų Vilniuje veikia 17. Jų tikslai apibrėžiami veiklos nuostatais, kurie skelbia, kad  Visuomeninės komisijos yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu sudaromos nuolatinės visuomeninės institucijos nagrinėti svarbiausius savivaldybės veiklos klausimus ir teikti siūlymus dėl jų sprendimo. Komisijų pasiūlymai dėl problemų ar klausimų sprendimo yra rekomendacinio pobūdžio savivaldybės institucijoms ir įstaigoms.   Kadangi Vilniaus miesto savivaldybėje svarbių klausimų neatsiranda, tai ir visuomeninių komisijų nuomonės neprireikia – žinoma, jų yra, bet tai - ne visuomeninių komisijų kompetencija , tiksliau, reikalas. Visų komisijų veikla apsiriboja pokalbiais bendromis temomis. Sunku suvokti tokį savivaldybės negebėjimą ir nenorą pasinaudoti kelių šimtų aktyvių piliečių (miestelėnų) žiniomis ir kompetencija - aišku, kad tokia situacija neturi ir negali toliau tęstis  ir reikalauja naujo požiūrio.

Svarbiausia yra tarybos nariai, sudarantys valdančiąją daugumą, dėl kurių balsų vyksta pastovi medžioklė.  Priimant nevienareikšmiškus sprendimus taikomas tradicinis  riestainio metodas.  Taip pervardijant seniūnijas į biurus, prisidengiant lėšų taupymu buvo pasakyta: balsuosi  „už“ -  biurą  gausi, balsuosi  „prieš“- guzą gausi. Visi tikėjosi biurų, bet panašu, kad gavo guzą, nors vieną jie pasiekė – vietos savivaldą galutinai pribaigė. Tas riestainio metodas taikomas plačiai. Taip nutiko ir su kai kuriais nenusisekusiais tarybos nariais, kuriems dėl savo nekompetencijos, asmeninės arogancijos nepasisekė gauti geresnės darbo vietos iš savo bendraminčių, šiandien esančių valdžioje  - tokiems tarybos nariams kažkokia forma, nors trumpam, pabandys tą riestainį įbrukti, o tada, kaip  jie patys sako, jau tikrai galės atsiskleisti ir „ištikimai“ tarnauti visuomenei. Apgailėtina ir juokinga, bet labai tikroviška, gal net „patriotiška“, bet manau numanote kur pastarųjų  vieta...

Antri metai savivaldybių bendruomenių poreikiams tenkinti skiriamos lėšos. Ir štai taip, vadovaujantis subsidiarumo principais. kai vietos bendruomenė pati gali ir nori priimti bei įgyvendinti tam tikrus sprendimus ir užtikrinti žemesnio lygio valdžios institucijų nepriklausomumą nuo aukštesnės valdžios institucijų. Vilniaus m. Viršuliškių VBT priėmė sprendimą dėl siūlomų finansuoti darbų atlikimo pagal vietos bendruomenių savivaldos 2014 metų programos lėšas, numatytas vietos bendruomenių sprendimams įgyvendinti, nutarė dalį lėšų paskirti Bendruomenės vykdomai pilietinei iniciatyvai paremti, įgyvendinant visuomenės interesą - teisinėms paslaugoms pirkti. Bet pasirodo, kad Birutei iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į subsidiarumo principus nusispjauti - jos atsakymas labai paprastas, nes yra vienareikšmis“ NE!.“ Iš tokio atsakymo galima  suprasti, kad teisinės aplinkos gerinimas nepriskiriamas prie vietos bendruomenėje gyvenimo kokybės gerinimo. Lai pas juos  ten teisinis ir visoks kitoks nihilizmas klesti...

Sovietiniais metais veikė toks personažas „kindziulis“, kuris prieidavo ir ką nors originalaus nepiktybiškai tardavo – dabar birutės ir panašūs į juos taria, o savivaldybės , bet jau piktybiškai padaro....

Kalbant apie motyvus, pirmiausia turėtų kilti klausimas, kodėl   taip elgiamasi?  Pagrindiniai motyvai – alkis, laimėjimų poreikis, nes jie atskleidžia sąveiką tarp prigimties ir patirties. Ši sąveika sudaro viso motyvuoto elgesio pagrindą. Atsakymas vienareikšmiškas - jie tikrai yra alkani (ir materialine, ir dvasine prasme) ir tik pasisotinę ima mąstyti.  O jei pasisotinti jiems nepavyksta, jei jie taip ir lieka alkani - kas tada, ko iš jų galima tikėtis, kokių idėjų ar sprendimų laukti? O tikėtis galima, ko tik nori, to kas dabar ir vyksta...  Blogiaiausia, kad žmonės tiki stebuklais, nesuvokdami, kad  stebuklas - jų trumpoje atmintyje ir tame, kad per keturis metus rinkėjas (elektoratas) pamiršta, kas ir ką jam yra žadėjęs ir, paskandintas naujų pažadų ir apgaulės liūne ( kas vadinama juodosiomis technologijomis), vėl išrenka tuos pačius, kuriuos jau sekančią dieną iškoneveikia. Reikia pripažinti, kad mūsų politikams tiesiog pasisekė, kad rinkėjo tokia trumpa atmintis, bet kaip sakoma - nieks kits čia nekalts - stebuklo metas jau visai arti...

Vilniaus miesto savivaldybės  pavyzdžiu kviečiu pradėti perprasti tragišką savivaldos būklę, suvokti, kad padėtis skubiai taisytina, o tuo pačiu paraginti politikus imtis savivaldos reformos. Jeigu savivaldybių savivaldos struktūros, kaip paminėtos visuomeninės komisijos ir kt., veiks tik formaliai, tai negali vadintis savivalda, tai kažkokia „infuzorija“. Ką kalbėti apie paprastą „mužiką“, kuris ( tikriausiai iš kuklumo), net su savo kaimynu nesisveikina, jeigu pasiekėme lygį, kai mūsų gerbiami signatarai ir kiti intelektualai pasiklydo tarp dviejų pušelių ir svietą juokint pradėjo - sako ne tokią Lietuvą jie planavo ir kad partijos viską uzurpavo ir kokioje baisioje Lietuvoje jie dabar gyvena, tiksliau, kokioje visuomenėje gyvena. O ką siūlo? Panašu, kad nieko... Bet gal jau atėjo laikas to partinio uzurpatoriaus bent savivaldoje atsisakyti, lai vietos bendruomenės į tarybas išsirenka geriausiai juos atstovaujančius asmenis.

 Visuomenė pasimetusi ir nebesusigaudo, kokį geriausią pažadą pasirinkti. Tiesiog užburtas ratas  ir tiek daug gerybių. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Gal tai savotiškas testas elektoratui, nustatant jo protingumo lygį? Tikėtina, kad apie manipuliacijas rinkėjų jausmais sužinosime ir daugiau...

Šiandien vyrauja nuomonė, kad jokių planų,  jokių programų nereikia, juk jų niekas nevykdo ir jau nuo pat pradžių tai lieka  tik popieriuje. Taip pat esama nuomonės, kad visuomenei arba kažkokiai jos daliai reikalingos tik pramogos ir jie nedvejodami savo balsus atiduos, kad ir už didžiausią nevykėlį. Kitaip tariant, linksminkime ir linksminkimės, tikėdamiesi, kad nuo to vaišių stalo kažkam kažkada kažkas nubyrės. Ar teisingas, toks požiūris?  Vienareikšmiškai galima pasakyti, kad jis ne tik kad neteisingas, bet ir žalingas. Ko verta visuomenė, leidžianti save menkinti ir žeminti? Juk mūsų politikų vykdoma politika yra pakankamai primityvi - tai nėra kažkoks aukštasis pilotažas. Bet kitaip būti ir negali, kai nesilaikoma civilizuotame. pasaulyje išbandytų savivaldos principų, partijų pasirašytų dokumentų ir kt. Ar taip daug tam žmogeliui reikia iš tos deklaruojamos savivaldos?

Negalima negirdėti ir neregėti gandų apie  Vilniaus bankrotą. Taip, situacija pakankamai sudėtinga,  verčianti susimastyti,  kokiu būdu būtų galima išsigelbėti, tiksliau išgelbėti šalies sostinę nuo gėdingų ir katastrofiškų pasekmių. .. Ir tikrai gelbėtojai dygsta, kaip grybai rudenį po gero, šilto lietaus. Bet neteko girdėti, kad gelbėtojai arba kitaip kandidatai į merus pasiūlytų atlikti kažkokį auditą, analizę, pagrįstą skaičiais ir faktais. Finansų “dievas“ pasiūlė neefektyviai valdomą nekilnojamą turtą parduoti. Mums nėra žinoma,  kiek to nekilnojamo turto yra ir kiek jo galima realiai parduoti, net turima faktų, kad šiandien parduodama, o rytoj išsinuomojama.  Gal tikrai per didelis ir centralizuotas valdymo aparatas, gal daugiau galių suteikti vietos savivaldai - seniūnijoms, iš kurių šiandieninė miesto tarybos dauguma ir meras padarė niekalą? Ar tikrai Vilnių pražudė Vilniaus taksi ir Aviacijos kompanijos atsiradimas? Ir dar, ar jau išmokome gyventi pagal kišenę? Kaip galėjo nutikti, kad miesto biudžeto išlaidos antrą tiek viršytos, juk yra nustatyta tvarka, kad biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 3 % ? Gal  per gerai norime atrodyti, nors miestas atrodo skurdžiai ir jokia apdainuota didybe net ne kvepia?

Girdėjosi ir pašūkavimų, kad miestą reikia gelbėti nuo tokio mero. O ar tikrai vien meras čia kaltas, juk sprendimus priima miesto savivaldybės taryba, kuri už juos yra atsakinga? Bet taryba, kaip rodo praktika, nėra kompetentinga,  nes ji yra didesne dalimi surinkta, kažkam lojali ir mūsų išrinkta" kompanija",  kuriai išimtinai nerūpi miesto reikalai ir kuri iškreiptai vykdo savo pareigas, kad ir priimamų sprendimų svarstymo prasme. O ar gali būti kitaip, jeigu prieš  nieką neprivalai atsiskaityti. Miestui tiesiog siūloma gyventi iš vidinių rezervų. O gal sakau, ponai, tikrai tų skiriamų 48 %  GPM ar kiek ten jų, tiesiog nepakanka?

Politikams senai yra siūloma pradėti diskusijas dėl „municipalinio banko“ įsteigimo, bet ta diskusija taip ir neprasidėjo, nors gali atsirasti  gera proga, tiksliau įsivedant eurus, lito padengimui kauptų atsargų dalį, kurių sako esą sukauptas ne vienas  milijardas, panaudoti municipalinio banko  kapitalo suformavimui ir tas lėšas panaudoti Lietuvos labui. Suvokim, kiek savivaldybės galėtų nuveikti, t. y. kokį skaičių darbo vietų, pritraukiant: užsienio investuotojus,  europines lėšas ir privačias lėšas, galėtu sukurti. Gal ne vien pensijų grąžinimas mūsuose turėtų būti svarbiausias klausimas? Gal esant tokiai situacijai tuos pinigus įdarbinti – paversti steigiamų įmonių akciniu kapitalu, juk čia laimėtumėm visi? Jeigu tinkamai išnaudosime savivaldybių administracinius resursus ir savivaldybės bus suinteresuotos naujų darbo vietų steigimu ir savęs išlaikymu, o ne gyvenimu kito sąskaita, galėtumėm tikėtis gerų rezultatų. Turime sukurti įstatyminę bazę,  kuri savivaldybes skatintų ir įpareigotų veikti: darbo vietų kūrimo, kvalifikacijos suteikimo ir perkvalifikavimo srityse.

ES yra išsakiusi mintį, kad „ypač privalome kovoti su jaunimo nedarbu, nes būsimų kartų gerovė ir galimybės turi būti svarbiausios dabartinei kartai. Politiniame gyvenime tai turi tapti svarbiausia kiekvieno politiko veiklos kryptimi.“

Tikrai su išsakytu nesutikti negalima - politikai, ar girdite, kokia yra svarbiausia jūsų veiklos kryptis? Parenkime įstatyminę bazę tokią, kuri populiariai sakant, suteiktų „meškerę“ ir išmokintų gaudyti „žuvį“. Juk akivaizdu, kad esant didžiulei emigracijai ir bedarbystei savivaldybėse beveik  neužsiimama verslų plėtra ir investicine politika. Tai regime ne tik  apie Vilnių, o ir apie kitus didžiuosius Lietuvos miestus išsidėsčiusiose rajonų savivaldybėse. Teko girdėti Vilniaus rajono vadovus džiūgaujant, kad savivaldybė turi pakankamai lėšų, gali daugiau sau leisti nei Vilniaus miesto  savivaldybė - esą, gali statyti vaiku darželius ir kt. Tikrai, kodėl negyventi, jei darbo vietų jiems steigti nereikia, infrastruktūros nei vystyti, nei prižiūrėti taip pat nereikia, o   gyventojų pajamų mokestis suplaukia į savivaldybių biudžetus – pvz. gyvenama rajone, o dirbama Vilniuje. Ar ne iš čia ta tariama gerovė? Jeigu darbovietė ir gyvenamoji vieta būtų ta pati savivaldybė , kaip tada? O tada kaip visad -  vyriausybė perskirstytų šį mokestį, kaip yra sakoma, pagal įstatymą ir sukis kaip išmanai.  Ir niekam neįdomu, kokiu būdu, bet turi būti gerai. Gal pirma paskaičiuokime ir pasverkime, už kiek ir iš ko tas Vilnius gali išgyventi, o jau tada mokinkime, patarkime ar smerkime..

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad situacija kažkiek keičiasi - daugiau vienybės atsiranda dėl įvykių Ukrainoje, galimai prie to prisidėjo ir Lietuvos krepšininkų pergalės. Žavi Ekscelencijos tvirta pozicija užsienio politikos klausimais, taip pat Lietuvoje kuriama energetinė nepriklausomybė, sustiprinsianti Lietuvos energetinį saugumą ir konkurencingumą.

Galima tikėtis, kad  tokia pozicija mus sujungs bendram darbui, o gal ir kokiam nors rimtam reikalui..? Džiugina, kad pagaliau subrendom  tiesioginiams merų rinkimams - tikintis, kad tiesiogiai išrinkti merai savivaldoje įneš kažką naujo  ir pozityvaus.

Tokie tad pamąstymai. Juk galime, mokame ir turime visas kitas priedermes, kad galėtumėm sukurti  klestinčią savivaldą,  turtingą Lietuvą ir matyti besišypsančius Lietuvos žmones.

 

 




Jūsų komentaras
Jūsų vardas:
Komentaras:
Paskelbti komentarą

Apie bendruomenę

Mūsų siekis - reali pilietinė visuomenė - tikra piliečių savivalda



Kiekvienas iš mūsų pageidauja daugiau dėmesio sau. Neretai keiksnojame valdžią, manydami, kad mums visas pasaulis yra skolingas ir visus reikalingus darbus turėtu atlikti kažkas kitas tik ne aš. Tik tada, kai tikėsime savimi, būsime užtikrinti ir savo sprendimais. Juk nesame kažkokie neišmanėliai, tik gebantys koneveikti kitus ir jų priimtus sprendimus, patys likdami nuošalyje.

Mes neturime savęs klampinti į gyvenimo duobės dugną.

Mes neturime laikyti savęs kitų mindomu žemės kirminu.

Mes turime gerbti ir mylėti vienas kitą.

Mes turime įsiklausyti į kito nuomonę.

Mes turime pasitikėti savimi ir savo patirtimi.

Mes turime kurti naujos kartos pilietinę visuomenę.

Mes turime dalyvauti viešojoje politikoje ir sprendimų priėmimo procese.

Mes turime pasinaudoti kitų šalių patirtimi, matyti jų pasiekimus ir taikyti savo visuomeninėje bei bendruomeninėje veikloje.

Vedama išsikeltų tikslų. Bendruomenė (asociacija) „Viršuliškės“ vienija Vilniaus miesto Daugiabučių gyvenamų namų savininkų ir kt. bendrijas ir gyventojus, taip pat istoriškai ar kitaip su šia vietove susijusius asmenis ir yra sudaryta bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti.

Bendruomenė turi paramos gavėjo statusą.

Bendruomenės pagrindiniai tikslai ir veiklos kryptys yra:

- atstovauti ir ginti Bendruomenės narių (ypač jaunimo) interesus;

- skatinti pilietinės visuomenės kūrimąsi tenkinant svarbiausius Bendruomenės narių socialinius, kultūrinius, ūkinius poreikius;

- ugdyti Bendruomenės lyderius ir ruošti juos visuomeninei, organizacinei, administracinei ir kitokiai veiklai;

- kurti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką;

- puoselėti Bendruomenės narių dvasines vertybes;

- bendradarbiauti su valstybės ir savivaldos institucijomis vystant savivaldą;

- plėsti turiningo vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybes

- prisidėti prie jaunimo nusikalstamumo prevencijos

- burti Bendruomenės narius bendrai veiklai

- organizuoti įvairius renginius ir diskusijas visais Bendruomenės narius dominančiais klausimais;

- skatinti ir remti vaikų, jaunimo ir kitų Bendruomenės narių dalyvavimą įvairiuose Lietuvoje ir užsienyje vykstančiuose renginiuose, garsinant Viršuliškių ir Vilniaus miesto vardą;

- bendradarbiauti su panašaus pobūdžio organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, kitomis visuomeninėmis ir politinėmis organizacijomis, Lietuvos valstybės ir savivaldos institucijomis;

- bendrauti ir bendradarbiauti su mokymo, mokslo, kultūros įstaigomis- rūpintis istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimu

- skatinti vaikų, jaunimo ir kitų Bendruomenės narių kultūrinį ir dvasinį tobulėjimą, jų būrimąsi į įvairius klubus pagal pomėgius ir interesus;

- remti įvairią naudingą visuomenei ir Bendruomenei vaikų ir jaunimo veiklą;

- organizuoti jiems skirtus renginius;

- jei reikia, samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai teisės aktų nustatyta tvarka sudarant su jais autorines, darbo ir kitas sutartis;

- kurti turizmui, verslui ir kitai veiklai palankią aplinką;

- skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti Bendruomenės, tikslus;

- pagal savo kompetenciją kurti Vilniaus miesto vystymosi koncepciją;

- dalyvauti Viršuliškių mikrorajono aplinkos apsaugos organizavimo, švaros palaikymo darbuose, aplinkosauginių ir kt. projektų rengime, jų įgyvendinime ir propagavime;

- būti daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo ir atnaujinimo iniciatoriais;

- inicijuoti naujų bendrijų steigimąsi, o besisteigiančioms teikti visapusišką paramą

- dalyvauti įvairiuose projektuose, tenkinant Vilniaus miesto gyventojų ūkinius poreikius.




Į BENDRUOMENIŲ PORTALĄ